Eglė Špokaitė balete

2006 m.
Baletas – (šokti) scenos meno rūšis, vaidinimas, kurio turinys išreiškiamas šokiais bei plastiniais judesiais, pantomima ir muzika (be žodžių). Šiomis jungtinio meno priemonėmis pagal libreto ir muzikos reikalavimus baleto aktoriai – šokėjai sukuria vaizdus, charakterius ir paveikslus, vysto draminę veiksmo eigą panašiai, kaip dramoje ar operoje.
Pagrindinės baleto sudėtinės dalys yra muzika. Skirtingai nuo operos, baleto muzikos nevaržo literatūrinis tekstas, siužetas perteikiamas labiau apibendrintai. Todėl kompozitoriai balete, panašiai kaip instrumentiniuose koncertiniuose žanruose, gali kurti išplėtotas muzikines formas, remdamiesi beveik išimtinai muzikos dėsningumais.
Pagrindiniai choreografijos elementai – šokis ir pantomima. Šokiu sukuriamos apibendrintos veikėjų charakteristikos, reiškiami jų jausmai. Šokis balete yra tas pats, kas operoje kantileninis dainavimas. Pantomima – išraiškingais kūno judesiais, gestais – betarpiškai atkuriama sceninio veiksmo eiga. Tuo pantomima primena operos rečitatyvą.
Baleto žanre, kaip ir operoje, galima išskirti du pagrindinius struktūrinius tipus: numerių baletą ir ištisinio vyksmo baletą. Senesnis ir labiau paplitęs yra numerių baletas, susidedantis iš atskirų uždaros struktūros epizodų. Šiame baleto tipe buvo ištobulinti pagrindiniai muzikiniai – choreografiniai žanrai.
Solinis šokis, dažnai pasižymintis virtuoziškumu, vadinamas variacija. Muzikiniu požiūriu variacijos – savarankiškos tematikos, nedidelės apimties kūriniai.
Baleto ansambliniai numeriai vadinami ne itališkais, bet prancūziškais terminais: pas de deux (dviejų šokis), pas de trois (trijų šokis) ir pan. Ypač reikšmingas yra choreografinis duetas, kuriuo išreiškiami pagrindinių baleto herojų lyriniai išgyvenimai.
Solistų arba kordebaleto atliekama šokių seka, kurios metu veiksmas nevystomas, vadinama divertismentu. Tai didesnės ar mažesnės apimties muzikinė – choreografinė siuita.
Choreografiniai epizodai, skirti veiksmui plėtoti, vadinami pas d‘action. Paprastai čia gausu pantomimos elementų. Pas d‘action ypač būdingi baleto veiksmų pabaigoms ir maždaug atitinka operų finalą.
Baleto meno istorijos pradžia siekia gilią senovę. Jau antikinės tautos – egiptiečiai, graikai, kiek vėliau romėnai – plačiai kultivavo šokio meną. Tai buvo mistinio pobūdžio šokiai, susiję su įvairiomis kulto apeigomis arba skirti dievų garbei.
Pirmuoju pasaulietišku baletu galima laikyti iškilmingą vaidinimą su muzika, šokiais ir pantomima, suruoštą Milano kunigaikščio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!