Ekologija ir ekonomika

Naudotos literatūros sąrašas 18
ĮVADAS
Aplinkos kokybės ir ekonomikos plėtojimo sąveika vis didėja. Todėl iškyla problema kaip turi gamtos išteklių naudojimas ir aplinkosauga sąveikauti su ekonomika, naujos technikos kūrimas ir technologinių procesų tobulinimas, kaip išvengti gamtos teršimo ir racionaliai panaudoti išteklius. Kitaip tariant, koks galimas ekonomikos ir ekologijos optimalios sąveikos formavimas.
Tolygus ekonomikos augimas-mūsų ilgalaikės plėtros tikslas. Tačiau reikia patenkinti žmonių pagrindinius biologinius poreikius, bei patenkinti šiuos poreikius ir ateutyje.Reikės pasukti nuo pelnu grindžiamos vartotojiškos ekonomikos į ekonomiką, orientuotą į žmogaus bei aplinkos apsaugą. Pareto optimumas eksploatuojant gamtą ir toliau lieka sunkiai tepasiekiamas. Mes turime būti labai konservatyvūs veikloje, kuri gali paveikti aplinką, atidžiai tirti ekonominės veiklos efektus ir skubiai taisyti savo klaidas.
Pasiekę gana aukštą technikos lygį, turime galingas poveikio aplinkai priemones, tačiau labai silpnos kontrolės ir prognozės galimybės ir praktiškai biosferos valdyti dar toli gražu nesugebame. Nemokame ir nežinome, kaip ir kur mums ją paveikti, kad visi procesai gamtoje vyktų žmogui ir gamtai tinkama kryptimi. Kol kas turime stengtis veikti taip, kad gamta pati galėtų reguliuoti savo veiklą. Biosferos optimizacija – ateities dalykas. Dabartinė strategija turi būti maždaug tokia: turime valdyti ne biosferą pagal gamybos poreikius, o gamybą pagal biosferos poreikius. Biosferos likimas toliau labai priklausys nuo žmonių sugebėjimo sukurti ir įdiegti švaresnes technologijas, uždaras vandens panaudojimo sistemas. Neigiamų žmogaus veiklos pasekmių sumažinimas aplinkai ir racionalus visų gamtos išteklių panaudojimas yra valstybinės reikšmės reikalas.
Teršalai . Švaresnės gamybos plėtotė
„Žmogaus padėtis pasaulyje – dvilypė. Pirma, jis, kaip biologinis individas, neišardomai susijęs su gamta ir be jos negali egzistuoti. Kita vertus, gamta pati savaime negarantuoja jo, kaip kultūrinės būtinybės, specifinių gyvenimo sąlygų. Tiesioginė gyvenamoji žmogaus erdvė yra pakeista, dirbtinė, sukultūrinta aplinka: pastatyti namai, miestai, nutiesti keliai, tiltai, geležinkeliai. Kurdama dirbtinę aplinką žmonija įveikė kai kurias ligas bei epidemijas, sumažino vaikų mirtingumą. Tiesa, ėmė kilti ir ekologinės krizės. Kuo daugiau žmonės naudojo įvairias gamtos medžiagas bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!