Nė vienas Žemės organizmas negyvena izoliuotai. Kiekvienas augalas ir gyvūnas priklauso dinamiškai bendrijai, kuri vadinama ekosistema. Tai ne tik gyvų būtybių, bet ir negyvos medžiagos bei spinduliuojamos Saulės energijos kompleksas. Visa mūsų planeta yra viena didžiulė ekosistema.
Ekologijos uždavinys – detaliai tirti ekosistemas ir vertinti tiek kiekvieno organizmo įtaką visai ekosistemai, tiek visos ekosistemos įtaką kiekvienam ją sudarančiam organizmui.
Ekologija yra visų ekosistemų pagrindas, ir jeigu organizmams prieinama energija nuolat nepasipildytų, gyvybė išnyktų. Žalieji augalai kuria sau maistą fotosintezės būdu: panaudodami gausius atmosferos komponentus ir Saulės energiją, jie sugeba sintetinti angliavandenius. Šių angliavandenių cheminiai ryšiai išlaiko dalį Saulės energijos. Ji gali būti atpalaiduota ir panaudota sudėtingiems cheminiams junginiams, kurie reikalingi augalų struktūrinėms savybėms ir reprodukcinėms dalims.
Gyvūnai, kitaip negu augalai, negali patys sau susikurti maisto, todėl jie “vagia” energija iš augalų ir kitų gyvūnų, gali gyventi tik misdami kitais gyvais organizmais. Kiekvienoje ekosistemoje žalieji augalai yra producentai, o gyvūnai – konsumentai. Sudėtingos ekosistemos būna daugiau ar mažiau susijusios. Jų tarpusavio ryšiai siejasi su mityba ir maisto atsargų kaupimu.
Kadangi ekosistemos susidaro, jos gali ir suirti natūraliai arba dėl žmogaus veiklos. Didžiausią pavojų kelia šių laikų technologija. Upių, ežerų ir kai kurių jūrų gyvūniją naikina nuodingos gamybos atliekos ir nutekamieji vandenys, kurių vis daugiau patenka į natūralius vandenis. Labai užterštos Reino ir Dunojaus upės, Baltijos ir Viduržemio jūros. Visiems žinoma, kad daug sunkiau neutralizuoti ilgo teršimo poveikį, negu to išvengti.
Chemijos panaudojimas žemės ūkyje, be abejo, gerokai padidino derlių, bet gali ir jį sunaikinti. Negana to, kad kenksmingi vabzdžiai tampa atsparūs pesticidams, bet nuo chemikalų žūva ir natūralūs kenkėjų priešai.
Pirmas neigiamas žmogaus poveikis kilo jau prieš 10000-15000 metų. Šių laikų gamtosauga sustiprėjo XIX-XX amžių sandūroje. Tarptautiniu mastu veikia keturios svarbiausios gamtosaugos organizacijos: gyvūnų apsaugos draugija, paukščių apsaugos tarnyba, gamtos ir jos išteklių apsaugos sąjunga, pasaulinės gamtos apsaugos fondas.
Žmonių populiacijos augimą lydi oro ir vandens tarša, didėja...
Šį darbą sudaro 1553 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!