Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika ir bendroji žvejybos politika

Darbo ištrauka

2003 m. birželio mėn. ES sutarė dėl didelio žemės ūkio politikos pertvarkymo, siekiant pritaikyti ją prie kintančių aplinkybių: dešimties naujų valstybių narių prisijungimo 2004 m., poreikio pagerinti Europos ūkininkų gebėjimą konkuruoti pasaulio rinkose ir pasirengti Kankūne vyksiančiai Pasaulio prekybos organizacijos konferencijai. Įvykdžius šią reformą, daugelis žemės ūkio subsidijų ateityje nebus susietos su gamybos apimtimi ir ES ūkininkai vis daugiau augins to, ko reikia rinkai. Europos Parlamentas pripažino pokyčių būtinybę, tačiau siekė sušvelninti liberalizavimo poveikį smulkiems ūkiams ir jam pavyko laimėti daugiau lėšų kaimo vystymui. Dar visai neseniai žodžiai "bendroji žemės ūkio politika" arba "BŽŪP" siejosi su sviesto kalnais ir vyno ežerais, supiltais gausiai subsidijuojamo ir rinkos poreikių nepaisančio žemės ūkio. Ši problema jau įveikta, bet BŽŪP ir toliau periodiškai pertvarkoma. Buvo numatyta paskutinį 1999 m. pertvarkymą įgyvendinti iki 2006 m., bet 2002 m. liepos mėn. Komisija paskelbė, jog būtinos naujos priemonės, kad ES būtų finansiškai pajėgi įveikti plėtros sunkumus ir kad Europos žemės ūkio produkcija taptų konkurencingesnė pasaulio rinkoje. 2003 m. pradžioje buvo paskelbtas šią naujausią BŽŪP reformą įtvirtinančių teisės aktų projektas. Komisijos pasiūlymas laipsniškai liberalizuoti žemės ūkio produktų gamybą sukėlė įvairias ES nacionalinių vyriausybių reakcijas. Vienos laikėsi nuomonės, kad BŽŪP turėtų pakisti tik po numatytos 2006 m. datos (Prancūzija, Ispanija, Liuksemburgas, Austrija, Portugalija, ir Airija), kitos dėl finansinių priežasčių pritarė Komisijos pasiūlymui (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Danija, Švedija ir Nyderlandai). Svarbu pažymėti, kad žemės ūkiui buvo skiriama apie du trečdalius viso Bendrijos biudžeto, tačiau dabar ši dalis tolygiai mažėja. 2003 m. žemės ūkiui buvo skirta 46,38% biudžeto (42,68 mlrd. eurų BŽŪP ir 4,7 mlrd. eurų kaimo vystymuisi), o 2004 m. šis skaičius siekia tik 42,7% (42,77 mlrd. eurų BŽŪP ir 6,5 mlrd. eurų kaimo vystymuisi). Europos Parlamentas atsakė į Komisijos pasiūlymus, pateikdamas paketą 2003 m. patvirtintų pranešimų, kuriais daugiausia siekiama sušvelninti socialinį ir ekonominį didesnio liberalizavimo poveikį Europos ūkininkams. Nors Parlamento vaidmuo formuojant žemės ūkio politiką yra tik patariamojo pobūdžio (galutinį sprendimą priima ES vyriausybės), jo pranešimai padarė svarbią įtaką planuojant reformą, kuri bus laipsniškai įgyvendinama 2004 ir 2005 metais. Išlaikyti žmones prie žemės Komisijos planuojamos reformos pagrindas buvo finansinės paramos ūkininkams "visiškas atsiejimas", t. y. ūkio subsidijų atsiejimas nuo produkcijos lygio, plečiant tiesioginės paramos sistemą (išmokos nesusijusios su produkcija), kuria kompensuojamos ūkininkų negaunamos pajamos. Be to, nors produkcijos subsidijos pastaraisiais metais sumažėjo, Komisija siekia jas dar labiau sumažinti. Tačiau Parlamentas pasisakė už tai, kad subsidijos būtų atskirtos nuo produkcijos tik "iš dalies", o ne dideliu mastu. Pirmiausia dėl žemės ūkio "daugiafunkcinio vaidmens". Metų metus Europos Parlamento nariai įtikinėjo, kad žemės ūkis yra naudingas ne tik dėl maisto gamybos. Ūkininkai yra kaimo vietovės saugotojai, o užimtumas žemės ūkyje yra esminė sąlyga, padedanti išvengti žmonių persikėlimo į miestą. Europos Parlamento nariai mano, jog parama žemės ūkiui yra teisingas ir naudingas būdas išlaikyti žmones prie žemės, ypač senuose ūkiuose ir atokiuose regionuose. Taigi, vienas iš Parlamento atsakymų į Komisijos pasiūlymus buvo raginimas nuo 2004 m. sausio mėn. taikyti "atsiejimo iš dalies" sistemą su "daugiafunkcinio mokėjimo programa", teikiant tiesioginę pajamų kompensavimo paramą žemdirbiams ir kai kuriems gyvulių augintojams. Finansinė parama viesiems kitiems sektoriams ir toliau turėtų būti siejama su gamyba. 2003 m. birželio 26 d. ES žemės ūkio ministrai susitardami dėl šių reformų įtraukė daug Parlamento pasiūlymų. Pavyzdžiui, nors ateityje didžioji dalis subsidijų ūkininkams bus išmokama nustatyto dydžio išmokomis (vadinamosiomis "vieno ūkio išmokomis"), neatsižvelgiant į gamybos lygį, valstybės narės tam tikromis aplinkybėmis, siekdamos sulaikyti žmones kaime, gali nutarti ir toliau iš dalies subsidijas skirti priklausomai nuo gamybos lygio. ...

Kiti mokslo darbai