Europos vidaus vandienys, jų tarša, panaudojimas ir apsauga

Vanduo Visatoje yra retoka, o Žemėje įprasčiausia medžiaga . Mūsų planetos išorės sąlygomis jam būdingos trys fazinės būsenos – skysčio, garo ir ledo. Dėl vandens molekulės bipoliarumo vanduo pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios labai svarbios Žemės gyvenimui.
Nors vanduo yra tankio etalonas, bet ir šiuo atžvilgiu jis unikalus. Šaldomas vanduo tankėja ir sunkėja tik iki + 4ºC, tada jo molekulės būna standžiausiai susidėsčiusios. Dar labiau šaldomo vandens tūris vėl didėja; jis lengvėja. Užšaldamas vanduo lengvėja, o kiti skysčiai – sunkėja. Jei vanduo neturėtų šios “ nenormalios “ ypatybės, ledas grimztu į dugną, užpildytų visus poliarinių sričių vandenynų duburius. Kylant slėgiui, vandens užšalimo temperatūra krinta, o kitų skysčių – kyla.
Esant normaliam vienos atmosferos slėgiui, vanduo verda 100ºC temperatūroje, o didėjant slėgiui, virimo temperatūra kyla. Kai aplinkos temperatūra pasiekia 374,15ºC, vanduo virsta garais jau nepriklausomai nuo slėgio dydžio. Todėl litosferos apačioje, kur temperatūra dar aukštesnė, vanduo negali būti skysčio būsenos.
Keistosios vandens ypatybės savaip veikia litosferos, atmosferos, hidrosferos gyvenimą, sujungia tas geosferas į vieną sistemą, formuoja naują, išorines geosferas vienijančią gyvybės sferą – biosferą.
Hidrosferos sudėtis. Hidrosferos sąvoka suprantama dvejopai – platesne ir siauresne prasme. Platesne prasme hidrosfera apima visus žemės vandenis, nesvarbu, kokioje geosferoje ar kokios jie būsenos.
Hidrogeologai spėja, kad žemynų plutoje iki 20km gylio turėtų būti apie 150 – 200 milijonų km³ vandens.
Didžiausia planetos skysto vandens dalis susikaupusi vandenynuose ir jūrose – 1338 milijonų km³. Šis vanduo sudaro okeanosferą siaurąja prasme. Vyksta nuolatinė vandenynų bei jūrų vandens apykaita su paviršiniu sausumų, taip pat atmosferos vandeniu. Ledynuose yra susikaupę apie 24000 000 km³, ežeruose, tvenkiniuose, pelkėse – 200 000 km³, upėse – 2120 km³, dirvožemiuose – 16 500 km³ vandens. Atmoferoje laikosi 12 900 km³, gyvuose organizmuose – apie 1120 km³ vandens.
Okeanosfera. Vandenynai ir jūros, užimančios 70,8% planetos paviršiaus, daro visai geografiniai sferai daug didesnį poveikį negu žemynai.
Nors žmonija atsirado ir išsivystė sausumos landšaftuose, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!