Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos sąjungos Pagrindinių teisių chartija. Taikymas Lietuvos Respublikoje (LR)

Darbo ištrauka

Tyrinėtojai išskiria tris žmogaus teisiu ir laisvių kaip konstitucinio instituto raidos etapus.Pirmasis etapas prasidėjo kartu su konstitucionalizmo pradžia. Pirmosiose konstitucijose dažniausiai buvo išskiriamos dvi teisiu ir laisvių grupes - piliečiu teises ir gyventoju teises. Buvo garantuojamos asmenines - habeas corpus, turto neliečiamumas ir politines teises - rinkimu teise, žodžio ir spaudos laisves ir t.t.Pirmasis XX a. ketvirtis ir ypač XX a. vidurys pasižymėjo tuo, jog į konstitucijas buvo įtrauktos ir ekonomines-socialines teises ir laisves. Jos garantavo pirmiausia samdomu darbininku teises. Tai teisė į Darbą ir su juo susijusias garantijas, teise į išsilavinimą, teise į gydymą, teise į kultūros vertybes. Tai antrasis žmogaus teisių ir laisvių raidos etapas.Trečiąjį etapą lėmė XX a. antroje pusėje paaštrėję globalios problemos, iš kurių svarbiausios ekologinės. Kitas aspektas, privertęs peržvelgti žmogaus teises ir laisves, buvo visuomenes įžengimas i informatizacijos era ir su tuo susiję klausimai. Šiame etape i konstitucijas buvo įtrauktos tokios teisės, kaip teisė i sveiką aplinką, teisė į informaciją ir t.t. Nepaisant veiksnių, veikusių teisių ir laisvių raidą, įvairovės, galima išskirti pagrindines tendencijas, turėjusias daugiausiai įtakos šiam konstituciniam institutui. Tai socializacija, demokratizacija ir internacionalizacija.Gana sunku rasti juridinius skirtumus tarp subjektyviu teisiu ir laisvių. Iš bendrosios teises teorijos žinome, kad subjektine teise - tai asmens galimo elgesio riba. Panašu apibrėžimą galima taikyti ir laisves sąvokai. Toki sutapatinimą galime rasti daugelio valstybių konstitucijose. Štai VFR Pagrindinio Įstatymo 11 str. teigia, kad "visi vokiečiai gali naudotis laisve kilnotis …". O kita šio paties straipsnio dalis sako, kad " ši teise gali būti apribota …". Kartais konstitucijose galima rasti paminėta teisę į kokią nors laisvę arba teisę laisvai ką nors daryti ar nedaryti. Štai 1947 m. Italijos konstitucija sako: "visi turi teise laisvai reikšti savo mintis balsu, raštu ar bet kokiu kitu minčių reiškimo būdu". Buvusios Jugoslavijos konstitucija numatę asmenims teise neatskleisti savo tautybes.Visgi dažniausiai, kalbant apie subjektines teises, yra numatomas subjektas, kuris turi pareiga tas teises garantuoti. Sakykime, jei garantuojama teise i sveikatos apsauga, tokiu subjektu yra valstybines ar nevalstybinės medicinos įstaigos ar praktikuojantys medikai. Kalbant apie laisves, omeny turimas draudimas tas laisves pažeisti ar apriboti. Subjektas šiuo atveju nėra nurodytas ar menamas, todėl juo yra kiekvienas potencialus pažeidėjas. Pavyzdžiui, jei konstitucija numato žodžio laisve, reiškia, kad žmogus turi teise reikalauti valstybes apsaugos nuo kiekvieno, kas trukdo jam laisvai kalbėti.Toks teisiu ir laisvių atskyrimas yra gana sąlygiškas. Štai sakykime dėstymo laisve (akademine laisve). Kartu su numatyta dėstytojui teise pasirinkti mokymo būdą, ši laisvė numato galima subjektą - mokymo instituciją ar jos administraciją,- kuris turi pareigą gerbti ir užtikrinti šią laisvę. ...

Kiti mokslo darbai