Filosofija Antikoje

1. Pažinimo ir jo šaltinio samprata Antikos filosofijoje.
HERAKLEITO mokyme randamas poreikis tikėti protu, kai jutimai gali parodyti tik nuolatinę pasaulio tėkmę. Įveda Logoso sąvoką, kaip savarankišką jėgą tvarkančią būtį ir pažinimą.
ELĖJIEČIAI sakė, kad žmogus visada apie ką nors mąsto. Protą sieja su žmogumi. Tikrovės tėkmė nėra būtis. Pažinime pasikliauti jutimais negalima, reikia remtis protu. Parodė proto vaidmenį pažinime, iškeliant jo galią.
DEMOKRATAS pasaulio pažinimą grindžia atomų judėjimu, kuris dirgina mūsų jutimus, sukuria vaizdus. Jutimai garantuoja pažinimo tikrumą, kad kažkas yra už jutimų ribų, čia reikalingas protas. Pažinimą dalija į jutiminį (tamsųjį) ir pažinimą protu (tikrąjį).
SOFISTAI mokė kalbos meno ir logikos. Žiūrėjo į žmogų kaip į visų daiktų matą. Žmogus gali kurti pasaulio subjektyvų vaizdą. Pasaulis toks, koks žmogui atrodo. Kėlė klausimą, kiek objektyvi tikrovė gali būti pažinta ir kiek mūsų žinios yra objektyvios.
SOKRATAS manė, kad egzistuoja objektyvus žinojimas. Galimas tikras, teisingas žinojimas ir jo reikia nuolat ieškoti, siekti. Pabrėžia, kad žinojimas nėra gatavos žinios, pabrėžia procesiškumą. Iškėlė ir aiškiai parodė proto vaidmenį pažinime, užakcentavo jo kokybinį skirtumą nuo jutimų. Neabejojo pažinimo galimybe ir tikrumu, nors manė, kad pažinimo turinys yra įgimtas.
ARISTOTELIS aiškiai formulavo, kad filosofijos tikslas yra pažinti būtį (protu, sąvokomis). Kuria logikos mokslą, kuris turi išmokyti žmogų taisyklingai naudotis sąvokomis ir tuo būdu leisti jam pažinti daiktų esmes. Logika sudaryta iš dedukcinės logikos (mokymas apie minties darbą, kada bendri teiginiai yra panaudojami konkrečioms išvadoms gauti) ir indukcinės logikos (naujų žinių įgijimo būdas, kai nuo konkrečių atvejų, juos apibrėždami, einame link platesnių). Logika tik įrankis pažinimui gauti – savarankiška pažinimo teorija.
2. Žinojimo prigimties problema Viduramžiais.
Ankstyvieji viduramžiai. Iškeliamas tikėjimo tiesų pirmumas žinojimo tiesų atžvilgiu. Patristikos filosofai (AUGUSTINAS) mokė, kad pagrindinis žmogiškojo žinojimo šaltinis – šv. Raštas. Reikia tikėti, kad suprastum. Tikėjimas yra pagrindinė ir būtina žinojimo sąlyga. Jutiminį patyrimą vertina skeptiškai, mano, kad jis nesuteikia tikrų žinių, nes tikros tiesos priklauso nuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!