Pasiruošimas filosofijos koliui

1. Antano Maceinos asmeny-bė, jo požiūris į filosofijos ir lietuvių kalbos santykį. (1908 01 27-1987 01 27).Mokėsi Prienų „Žiburio“gimnazijoje,Vilkaviškio kunigų seminarijoje.Po 2 m. metė seminariją ir pradėjo studijuoti VDU lietuvių filolo-giją,po 1 m.grįžta į seminariją ir po 1 m.galutinai ją meta ir pradeda studijuoti filosofiją.1931m.išvyksta į v.Vokietiją studijuoti filosofijos,grįžęs apsigina di-sertaciją ir išleidžia knygą„Tautinis auklėjimas“.Maceina–sudėtinga asme-nybė,jame gyveno 3 asmenybės:filoso-fas,menininkas,teologas.Buvo išvadintas eretiku–bedieviu,todėl,kad pranoko lietu-ius savo išsilavinimu.Buvo vedęs,turėjo 3 vaikus.Sukūrė savitą religijos filosofi-ją.Kultūrą laiko žmogaus kūrybine veik-la. Iki karo skaitė paskaitas pedagogikos klausimais,dėstė universitete.Buvo laik-raščio redaktorius.Skatino katalikų baž-nyčią atkreipti dėmesį į socialines pro-blemas.Pasak M.svarbiausia yra meilė. Rusų okupacijos metais jis išvyksta į v.Vokietiją su žmonos seserimi.1972m. po žmonos mirties veda vokietę Frydą. Antano Jasmonto slapyvardžiu išleido net 2 poezijos rinkinius:„Gruodas“, „Nie-kad nenamolio“,3 knygas vokiškai.M. pasireiškia ir kaip visuomenininkas,rašė į laikr.„Draugas“,„Žiburiai“,„Aidai“.1 iš aktyvių lietuvių išeivių mokslo akademi-jos autorius,redaktorius.Dalyvavo politi-koje ir jo dėka išeivija tapo kūrybinga. M.knyga“Filosofijos kilmė ir prasmė“ yra parašyta lietuviškai tiesiogine žodžio prasme.Mąstymas ir kalba joje sutampa: autorius taria lietuviškai,tai ką jis mąsto žmogiškai.Svetimybės čia reta jos išraiš-ka,tik sustabarėjimas.Tačiau,kaip kasdie-ninis gyvenimas neišsiverčia be įrankiu, taip ir filosofinis mąstymas neišsiverčia besustabarėjusių sąvokų,tačiau jos yra tik priemonė mąstyti,o pats mąstymas vyk-sta gyva kalba.Būtis gali atskleisti,būtis gali atsiskleisti ir be kalbos,o kalba būties gali ir neatskleisti.Pirmąjį atvejį turime mene,antrąjį-moksle.Menas yra bekalbis būties bylojimas, tačiau ir mok-slo žodis nėra kalba.Kadangi„mokslas nemąsto“,tai jis turi kalbą,tik kaip įrankis sužinoti.Kalba,kurioje būtis atsiskleidžia yra tik filosofija ir poezija.Ši kalba yra būties prabilimas,ji nėra tik įrankis ar priemonė,ji pati yra filosofija ir poezija. Filosofija ištariama kalbiniu pavidalu, kadangi pačioje kalboje slypi filosofijos esmė.Tačiau kitas aspektas,kad kalba yra antrinis dalykas,pirmas dalykas yra mąstymas(pojūčiai),o jie išreiškiami kal-ba.Kalba ir mąstymas yra būtybės inter-pretacija.Lietuvių kalbos žodyno turtin-gumas ir gramatikos sandaros įvairumas parodo,kad lietuviškasis mąstymas pa-jėgia plačiu mastu,bei giliu laipsniu įvertinti mąstymo objektą ir nustatyti ne tik vos suvokiamus,bet ir tikrovinius jo ryšių,bei santykių atspalvius.Šiuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!