Filosofijos ir mokslo bendrumai ir savitumai

3. Filosofija ir formalieji mokslai.
Daugėjant žinių apie pasaulį ir žmogų, gana anksti prasidėjo filosofijos skaidymasis, diferenciacija. Filosofijai skaidantis atsiradę mokslai iš pradžių siekė panašėti į metafiziką, kuri iki Naujųjų laikų jiems buvo žinių nuodugnumo pavyzdys. Tačiau Naujaisiais laikais, pradedant XVII a., metafizikos autoritetas sumažėjo. Tam didžiausią įtaką padarė XVII a. mokslo revoliucija, pakirtusi seno pasaulėvaizdžio pagrindus.
Nepaisant to, kad filosofijoje yra sritis, nagrinėjanti mokslo problemas, filosofija kaip mokslas paprastai atskiriamas nuo kitų, kurie sutartinai vadinami specialiaisiais mokslais. Specialiuosius mokslus galima klasifikuoti taip:
• Realieji mokslai - gamtos mokslai ir kultūros mokslai (dvasios, socialiniai ir ūkio veiklos mokslai)
• Formalieji mokslai
Filosofijos ir realiųjų mokslų santykis
Yra skiriami bent trys požiūriai į filosofijos santykį su realiaisiais mokslais:
- Filosofija yra realiųjų mokslų tarnaitė, kaip kai kuriose scholastinėse mokyklose ji buvo ancilla theologiae. Realiųjų mokslų turinys yra mokslų turinys apskritai. Filosofija yra tik realiųjų mokslų teiginių, prielaidų bei metodų analizė, taigi – realiųjų mokslų loginė analizė, mokslotyra ir pagrindų tyrinėjimas. Toks požiūris vadinamas scientizmas (lot. scientia - žinojimas), nes jis pripažįsta realiųjų mokslų ir jų metodų absoliutų autoritetą.
- Filosofija ima realiųjų mokslų rezultatus kaip prielaidas ir juos apibendrina. Tokių apibendrinimų rezultatai yra vadinamieji „moksliniai pasaulėvaizdžiai“. Ir šiam požiūriui būdingas scientizmas.
- Filosofija egzistuoja autonomiškai šalia realiųjų mokslų bei jų metodų. Filosofinis tyrinėjimas iš esmės skiriasi nuo realiųjų mokslų tyrinėjimo. Filosofija savo moksliškumo negali nekritiškai skolintis iš realiųjų mokslų, o jos moksliškumas pats savaime yra filosofinė problema. Filosofija nėra empirinis mokslas, ji – neempirinis mokslas apie empiriją. Ji tyrinėja ne patirtinio pasaulio atskiras sritis, o patyrimo apskritai galimybės sąlygas. Tik taip filosofija yra pajėgi išsakyti visumą ir tuo pačiu padėti nustatyti realiųjų mokslų vietą.
Filosofija ir formalieji mokslai
Kadangi formalieji mokslai tyrinėja tik grynąją sąryšių formą, gryną struktūrą, jie skleidžiasi per tam tikrą metodinę abstrakciją. Todėl ir skiriame juos nuo filosofijos. Ypatingą vaidmenį čia atlieka formalioji logika, kuri dažnai traktuojama kaip filosofijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!