Filosofijos ir mokslo sąsajos ir skirtumai

Dažnai žmonės linkę manyti, kad filosofija ir mokslas nėra tarpusavyje susiję, o kai kada – kad ant nėra tarpusavyje suderinami. Šiame darbe įrodysiu, kad mokslas ir filosofija, atvirkščiai, yra labai glaudžiai susiję tarpusavyje, papildo vienas kitą. Tariamas filosofijos ir mokslo prieštaravimas yra toks pat kaip ir pati filosofija, todėl materialinių vertybių gausa ir nauda grindžiamoje visuomenėje filosofija nėra pilnai įvertinama.
Filosofijos ir mokslo dilema yra labai įvairiapusė, todėl stengiuosi apžvelgti svarbiausius jos aspektus. Aptarsiu filosofijos ir mokslo bendrumus ir skirtumus, iliustruodama konkrečiais pavyzdžiais smulkiau apžvelgsiu filosofijos ir mokslo raidos :kritinius taškus:, sąlygojusius mokslo ir filosofijos specializaciją savituose visuomenės ir atskiro žmogaus – individo pažinimo sferose. Tuo pačiu aptarsiu filosofijos įtaką mokslui istorinėje plotmėje.
Istoriniu požiūriu, reikšmingos dvi epochos, turėjusios daug įtakos tiek mokslui, tiek filosofijai: tai Antika bei Naujieji amžiai. Šios epochos subrandino svarbiausias minties ir pažinimo kryptis, žmonija sukaupė daugiau žinių nei bet kada anksčiau, todėl šiems laikotarpiams skirsiu ypatingą dėmesį.
Aptardama šias problemas, remsiuosi istoriniais faktais nuo filosofijos užgimimo Antikoje iki šių laikų naujausių mokslinių teorijų. Dėmesį sukoncentruosiu į mokslo ir filosofijos santykio sampratos raidą įvairiuose istorinėse situacijose.
daugelį tokių pavyzdžių: vien kuo mokslui nusipelnė Aristotelis,Pitagoras, Talis.... Taigi galima drąsiai teigti, kad filosofijos dėka užsimezgė mokslų (fizikos,matematikos,astronomijos,chemijos,biologijos,medicinos )pagrindai.
Kaip jau minėjau, filosofijos suklestėjimas sudarė puikias sąlygas atsirasti kitiems mokslams. Viena svarbiausių, mano manymu, heleniškos kultūros suklestėjimo priežasčių IV a. per. Kr. būtų vergovinė santvarka, sustiprinusi graikų ekonominę padėtį ir davusi ankstiną vystytis kultūrai.Šios santvarkos išdavoje atsirado demokratija, įteisinusi žmogaus (tiesą, tik vergvaldžio ) pagrindines teises į turtą ir savo nuomonę: tiek mokslas, tiek filosofija buvo atskiro asmens reikalas. Būtent čia galima įžvelgti minties ir mokslo viršūnių nei Rytų filosofija per keletą amžių, nes ten,priešingai, nei Graikijoje, mokslas buvo monopolizuotas valdžios, kuriai anaiptol nerūpėjo jo stiprinimas, pirmenybę teikiant teritorijos didinimui. Antikinė demokratija suteikė heleniškajai filosofijai pakankamą minties laisvumą. Aišku, filosofijai, o ypač mokslui, įtakos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!