Mokslo ir metafizikos skirtumai

Spartaus mokslo vystymosi sąlygomis jos raidos veiksnių aiškinimas tampa aktualia pažinimo teorijos ir mokslo filosofijos problema. Vienas iš svarbių uždavinių, iškylančių tyrinėjant šią problemą - nustatyti, kokį vaidmenį, vystantis specialiems mokslams; kintant jų hipotezėms ir teori­joms vaidina metafizikos idėjos ir koncepcijos. Ga­lima teigti, kad metafizika gali būti šaltinis, iš kurio specialieji mokslai pasisavina tam tikras idėjas, vėliau tampančias naujų mokslo koncepcijų ir teorijų pagrindu.
Klausimas apie metafizikos ir mokslo santykį kaip problema atsirado ne anksčiau kaip XVII amžiuje. Antikoje ir viduramžiais specialiųjų mokslų rezultatai buvo integruoti į bendrą filosofinių žinių sistemą. Metafiziniai tos sistemos komponentai betarpiškai siejosi su tais teorinio tyrimo rezultatais, kurie vėliau įėjo į specialiųjų mokslų sudėtį. Todėl sąvoka „mokslas“ iki naujųjų laikų buvo tapati „filosofijai“. Tik atsiradus naujam, nežinomam nei antikai, nei viduramžiams žinių tipui – eksperimentiniam mokslui, kuriame teoriniai samprotavimai glaudžiai siejami su praktiniu gamtos „išbandymu“, pakito ir paties termino „mokslas“ prasmė.
Šio darbo tikslas yra atskleisti pagrindinius skirtumus tarp metafizikos ir mokslo.
• išnagrinėti bandymus atskirti metafiziką ir mokslą;
• nusakyti galimybes metafiziką sukurti kaip mokslą;
• pateikti išvadas.
Vardas Pavardė
Gimo metai
Mirimo metai
Marsilius Ficinus
1433 m. spalio 19 d.
1499 m. spalio 1 d.
1. METAFIZIKOS IR MOKSLO SAMPRATA
Pradedant nagrinėti skirtumus tarp mokslo ir metafizikos, pirmiausiai pravartu apskritai susipažinti su įvairių autorių metafizikos ir mokslo apibrėžimais.
1. 1. Metafizikos sąvoka
S. Kanišauskas (2003) teigia, kad sąvokos metafizika kilmė kiek kurioziška. Apie 70 m. pr. Kr. Andronikas Rodietis tvarkė Aristotelio raštus. Kai kuriuos savo darbus įvardijo pats Aristotelis. Būtent jis filosofinį mokymą apie gėrį, laimę, žmogaus elgesį šeimoje ir visuomenėje pavadino etika, filosofinį mokymą apie grožį - es­tetika, filosofinį mokymą apie mąstymo arba kalbėjimo formalų išvadų tai­syklingumą - logika, o gamtos mokslą - fizika. „Grynoji“ Aristotelio filoso­fija (mokymas apie pasaulio substancionalumą ir jo raišką bei pažinimo ga­limybes, priežastingumą, teleologiją ir t. t.) paties Aristotelio nebuvo įvar­dyta, todėl, sugrupavus įvardytus tekstus ir toms grupėms priskyrus pagal turinį analogiškus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!