Pažinimas ir tiesa

Pažinimas- yra visuomeninis istorinis ir individualus žinių apie tikrovę gavimo proceas ir joj rezultatas. Žmonių pažintinę veiklą sudaro įvairūs pažintiniai aktai (stebėjimai, bandymai, eksperimentai) ir jų rezultatai teiginių, teorijų, kuriose pasakoma kažkas apie konkretų tikrovės fragmentą, pavidale. Gneseologo tikslas- ušaiškinti, ar visos priemones, kurios taikomos pažinime, yra optimalios ir jos gali duoti gerų pažinimo rezultatų.
2. Pažinimo šaltiniai ir ribos. Empirizmas ir racionalizmas.
Pažinimo šaltinių problemą galima nagrinėti dviem aspektais: genetiniu ir metodologiniu. Genetiškai nagrinedami pažinimo procesą keliame klausimą- iš kur atsiranda žinios?ir kaip paaiškinti jų atradima?Metodologinis procesas susijes su klausimu apie pažinimo kelio pasirinkimą siekiant patikimų žinių. Visos filosofinės kryptys ir mokyklos kalba apie tris šaltinius: patyrima, protą ir šaltinį, peržiangianti protinio tyrimo sfera. Ta kryptis, kurios atstovai teigia, kad pažinimo šaltinis yra patyrimas vadinama empiristais, ta kryptis kryptis pažinime, kurios atstovai teigia, kad pažinimo šaltinis yra protas, vadinama racionalizmu.
. Empirizmas. Pirmiausia žmogus pažinime remiasi savo juslemis- regejimu, klausa, uosle, skoniu. Jutimas atsiranda tada kai yra betarpiškas juslių subjekto ir atspindimo objekto kontaktas. Filosofijoje paprastai pažinimu laikomas ne atskiro reiškinio, atskirybės, o visos reiškinių klasės bendrybės bruožų atskleidimas. Racionalizmas. Racionalizmo šalininkai tegia pažinimo šaltinis yra protas. Demokritas skyrė „tamsias ir šviesias“ žinias. Tik protu žmogus gali pažinti amžinus, nekintamus, nedalijamus atomus. Protu gautos žinios yra „šviesios“, todel protas ir yra pažinimo šaltinis. Aristotelis požiūris į pažinimo šaltinį buvo sudetingesnis. Jis suprato, kad pažinime svarbiausia surasti daiktu pradus, pirmąsias priežastis, tačiau ne mažiau svarbu yra gyvūnų ir augalų rūšių aprašymas ar kūno judėjimo tyrimas. Jo požiūriu, faktų kaupimas yra būtina pažinimo pakopa. Vadinasi empirizmo ir racionalizmo atstovai manė, kad galima pažinti, įgyti žinių remiantis žmogaus natūraliai įgimtais sugebėjimais.
3. Pažinimo visuomeninis istorinis sąlygotumas.
Visuotinio istorinio pažinimo proceso objektyvus pagrindas yra praktinis visuomenės ir gamtos santykis. Šis prktinis santykis yra kartu ir pažintinis santykis. Žmogaus protas vystėsi pagal tai, kai jis išmoko savo adaptaciniams poreikiams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!