Mokslas ir pažinimas

Tokių ir dar daugiau klausimų mums iškyla susidūrus su šiais dviem žodžiais, kai mes į juos pradedame gilintis ir aiškintis jų apibrėžimus.
Šiuo darbu pabandysiu apibudinti šios du savaip įdomius žodžius.
Mes galime vėl iškelti sau klausimą: o kokiais gi pavidalais egzistuoja įvairiausių kategorijų saistomas išorės pažinimas? Štai mums ir atsakymas- gamtos mokslų pavidalais. Jie mūsų pažinimą išveda į aukštą supratimo horizontą. Tobulindamas išorinio pasaulio stebėjimo, analizės ir apibendrinimo metodus, žmogus gamtą gali pažinti vis tiksliau. Tačiau ir tai nepatenkina žmogaus dvasios, nes žmogus nori žinoti, ar daiktų pasaulis negali būti paklusnus vienam būties principui. Verždamasis į tokį žinojimą, žmogus visą gyvenimo apraiškų įvairovę stengiasi suvesti į vieną sąlygotumą, gimdydamas tris idėjas. Visą savo vidinio, arba dvasinio, gyvenimo įvairovę mes išreiškiame sielos sąvoka (psichologinė idėja), visą savo išorę liečiančią patirtį — pasaulio sąvoka (kosmologinė idėja) ir pagaliau viso savo buvimo apskritai galimumą — Dievo sąvoka (teologinė idėja). Taip mes išeiname už savo realumą galinčių paliudyti daiktų pasaulio ir įeiname į transcendencijos erdvę, grynojo proto sritį. Nors nei sielos, nei pasaulio, nei Dievo sąvokų mes negalime pritaikyti jokiems patirties daiktams (atsisakymas norėti jas daiktiškai tikrai paliudyti ir yra tų transcendentinių idėjų įgijimo galimybė), mes, tarsi patys būtume tų idėjų pasaulyje, regime jas kaip daiktus ir norime juos pažinti. Toks grynojo proto idėjų reprezentuojamas pažinimas nuo seno vadinamas metafizika- pažinimas to, kas virš fizikos, ta yra virš fiziškumo.
Įmanoma daryti išvadą, kad pažinimas yra tam tikras mąstymo būdas, kuris remiasi empiriniais faktais, patyrimu. Kartais jį aplenkia ir vėl grįžta prie jo. Pažinimas nėra vien pasyvus reiškinio ar objekto pripažinimas, nes jis vadovaujasi ankstesniu supratimu, kas ir koks tas reiškinys ar objektas gelėtų būti.
Aristotelis akcentavo jusliškąjį pažinimą- jis neigė Platono teiginį dėl daikto ir idėjos atskirumo. Aristotelio daikto esmė nėra atskira nuo daikto. Daikto esmė egzistuoja, kaip pateis daikto suvokimo forma. Aristotelio filosofijoje matome transformaciją. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!