Gvildendami filosofijos ir mokslo santykį, pabandysime tiksliau apibrėžti filosofijos ribas ir galimybes toje srityje, kuri, dažniausiai labai neapibrėžtai, vadinama pažinimu.
Jeigu klausiama, kas yra filosofija ir koks jos pagrindinis tikslas, pirmiausia į galvą ateina labai paprastas, tačiau menkai apmąstytas atsakymas:filosofija yra pasaulio pažinimo būdas. Šis atsakymas dažnai formuluojamas dar paprasčiau: filosofija yra mokslas, t.y. tam tikra speciali disciplina šalia kitų mokslinių disciplinų – fizikos, chemijos ar istorijos. Taip filosofija įsiejama į mokslo sritį kaip vienas šios srities padalinių.
Toks sutapatinimas su mokslu, o veikiau filosofijos ištirpdymas mokslinio pažinimo terpėje iš pirmo žvilgsnio atrodo visai natūralus ir pagrįstas, nes seniausių laikų vyrauja įsitikinimas, kad filosofija ir mokslas kelia tą patį tikslą – pažinti viską, kas yra. Negana to, manoma, kad filosofija ir mokslas ne tik siekia to paties tikslo, bet ir naudojasi tomis pačiomis priemonėmis – griežta logika ir tam tikromis tiriamos medžiagos tvarkymo taisyklėmis pavaldžiu mąstymu, kurio padarinys yra tai, kas vadinama teorija. Kaip tik teorija yra esmingas ir filosofijos, ir mokslo egzistavimo bei sklaidos būdas.
Taigi populiariausią, bet, kaip matysime, paviršutinišką požiūrį į filosofijos ir mokslo santykį galima nusakyti taip: filosofija ir mokslas sutampa savo tikslais ir savo priemonėmis, vadinasi, jie esmingai tapatūs.
Negana to, manoma, kad filosofija ir mokslas sutampa savo kilme ir savo istorija. Filosofijos atsiradimas tiesiog tapatinamas su mokslo atsiradimu, bent jau vakarų kultūroje. Dažnai sakoma, kad pirmieji Vakarų mąstytojai– Talis, Anaksimenas ir Anaksimandras – buvę ir pirmieji mokslininkai.
Iš tikrųjų Senovės Graikijoje filosofija atsiranda kaip savotiškas universalus mokslas, tyrinėjantis pirmuosius pasaulio pradus. Patys graikai savo pirmuosius mąstytojus vadino fiziologais, t.y. gamtos tyrinėtojais.
Kaip tik remiantis įsitikinimu, kad filosofija yra mokslas, ji buvo supriešinta su religija, o kartais priešpriešinama religijai ir dabar. Sakoma, kad, filosofija, kaip mokslas, pasaulį aiškinanti iš jo paties, remdamasi natūralios tvakos idėja, tuo tarpu religija pripažįstanti antgamtinę tvarką ir pasaulį aiškinanti remdamasi antgamtinėmis jėgomis.
Tiesa, brandžioje graikų filosofijoje lyg...
Šį darbą sudaro 2235 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!