Filosofija ir mokslas

2.1 Antika………………………………………………………………...4
2.2 Viduramžiai…………………………………………………………..5
2.3 Naujieji laikai………………………………………………………...6
2.4 Filosofijos ir mokslo skirtumai………………………………….……6
2.5 Kas sieja filosofiją ir mokslą?……………………...………………...7
3. Išvados………………………………………………………………...8
Įvadas
Jeigu klausiama, kas yra filosofija ir koks jos pagrindinis tikslas, pirmiausia į galvą ateina labai paprastas atsakymas: filosofija yra pasaulio pažinimo būdas. Šis atsakymas dažnai formuluojamas dar paprasčiau: filosofija yra mokslas, t.y. tam tikra speciali disciplina šalia kitų mokslinių disciplinų – fizikos, chemijos ar istorijos. Taip filosofija įsiejama į mokslo sritį kaip vienas šios srities padalinių.
Toks sutapatinimas su mokslu iš pirmo žvilgsnio atrodo visai natūralus ir pagrįstas, nes nuo seniausių laikų vyrauja įsitikinimas, kad filosofija ir mokslas kelia tą patį tikslą – pažinti viską, kas yra. Negana to, manoma, kad filosofija ir mokslas ne tik siekia to paties tikslo, bet ir naudojasi tomis pačiomis priemonėmis – griežta logika, kurio padarinys yra tai, kas vadinama teorija. Kaip tik teorija yra esmingas ir filosofijos, ir mokslo egzistavimo bei sklaidos būdas.
Gvildendami filosofijos ir mokslo santykius, turėsime galvoje mokslą labai griežta, aiškia ir apibrėžta šio žodžio prasme – naujaisiais amžiais atsiradusią matematinę – eksperimentinę gamtotyrą, kuri nors ir neapima visos dabarties mokslinės žinijos masyvo, tačiau išreiškia pamatinę mokslinio pažinimo esmę. Tik atskleidę šią esmę galėsime suprasti mums rūpimą filosofijos ir mokslo skirtumą, nekreipiant dėmesio į skirtumus pačios filosofijos ar mokslo srityse, pavyzdžiui, į tai, kad esama tam tikrų skirtumų tarp tokių mokslų kaip fizika, botanika, ir istorija ir kad dabarties filosofija taip pat yra labai susiskaldžiusi.
Filosofija atsirado kaip universalus mokslas. Dabar ji suskilo į atsikirus specialius mokslus. Jei yra mokslas ir mokslinis pažinimas apskritai, vadinasi, esama esminių panašumo tarp įvairių specialių mokslų, nors į akis pirmiausiai gali kristi jų paviršiniai skirtumai. Tarkime, gali atrodyti labai keblu rasti bendrų istirijos mokslo ir kvantinės mechanikos bruožų, tačiau jei istorija pretenduoja į moksliškumą, joje neišvengiamai turi būti tokių paviršiuje gal ir nematomų elementų, kurie būdingi ir kvantinei mechanikai. Moksliškai pažinti istorinę tikrovę ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!