Filosofijos koliokviumas

1. Filosofijos kilmė.
2. Filosofijos samprata (galimi apibrėžimai) ir struktūra.
3. Filosofijos santykis su mokslu, menu, religija.
4. Metafizika (Aristotelio prasme, sąvokos atsiradimas). Pasaulio genezės problema.
5. Platono idėjų teorija.
6. Būties hierarchijos koncepcija (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Tomas Akvienietis).
7. Substancijos problema: dualizmas ir nonizmas (materialistinis ir spiritualistinis).
8. Būties problema šiuolaikinėje (XX amž.) filosofijoje.
9. Finalizmas ir kaulizmas.
10. Determinizmas ir indeterminizmas.
11. „Pažinimo šaltinių“ problema: racionalistų ir empiristų ginčas.
12. Apriorizmas (I. Kanto sintetiniai aprioriniai teiginiai; vėlesnė jų kritika)
13. Pagrindinės filosofijos tiesos, sampratos: klasikinė, akivaizdumo koherencijos ir pragmatinė.
14. Tiesos ir tikimybės santykis.
15. Mokslo filosofija: mokslo ir metafizikos demarkacijos problema (verifikacija, konfirmacija ir falsifikacija).
16. Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas.
17. Moklso raidos samprata.
Atsakymai:
1. Filosofijos kilmė
Žodis filosofika yra graikškos kilmės: “philien“ – mylėti; “sophien“ – iš pradžių reiškė bet kokį tobulumą ar gebėjimą, tačiau vėliau šiuo žodžiu imta nusakyti žinojimą ir, vių pirma, aukštesnįjį žinojimą, aprėpiantį dorybę bei gyvenimo meną. Taigi “sophos“ iš pradžių reiškė žmogų, kuris nusimano apie profesiją ir apie gyvenimą.. o vėliau – pirmiausia „isminčių“. Todėl filosofija dažniausiai verčiama kaip „išminties meilė“.Jau Pitagoras ( apie 590-500), atrodo, vartojo šį žodį. Heraklitas Efezietis (apie 540-480) šnekėjo apie filosofus. Bet tik Sokratas (470-399) suteikė šiam pavadinimui istoriškai patvarią reikšmę. Sokrato ir išmintingiosios Diotomos pokalbyje Platonas nusako filosofiją kaip išminties meilę, personifikuodamas tiesos, gėrio ir grožio meilę demono Eroto įvaizdžiu.( „Puota“).
2. Filosofijos samprata
Filosfija aiškina būtie pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi; nagrinėdama, pavyzdžiui, pažinimo pagrindus ar principus filosofija tyrinėja, ką ir kaip žmogus pažįsta, ar gali pažinti, taigi aiškina žmogaus pažinitnį antykį su pasauliu. Kadangi žmogų domina ne tik išorinis pasaulis, bet ir jis pats (jo mąstymas, jausmai, idealai, siekiai, poelgiai), tai aišku,kad filosofui rūpi ne tik žmogaus santykis su pasauliu, bet ir su pačiu savimi. Filosfija yra bandymas argumentuotai atsakyti į iš esmės ginčytinus konceptinius klausimus. Filosofija yra mąstymo kritninė analizė. Yra fiksuojami du svarbūs filosofijai dalykai. Pirma,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!