Filosofijos kilmė pagal K. Jaspersą

ĮVADAS
Karlas Jaspersas yra išskirtinė figūra tarp daugelio XX a. mąstytojų. Jis su didžiule pagarba žiūri į didžiąją Vakarų tradiciją plačiąja prasme – ir į religiją, ir į filosofiją, ir į meną.
K.Jaspersas savo veiklą pradėjo kaip psichiatras, ir tai daugeliu atvejų sąlygojo jo filosofinių problemų supratimą. Psichopatologiniuose reiškiniuose Jaspersas mato ne asmenybės suirimo išraišką, o įtemptus žmogaus ieškojimus savo individualybės. Laikydamas šiuos ieškojimus tikrojo filosofavimo branduoliu, Jaspersas daro išvadą, kad kiekvienas racionalus pasaulio vaizdas gali būti traktuojamas kaip kažkas perkeltinio, kaip niekad iki galo nesuvokiamų sielos siekių “racionalizacija”: jis yra tik “būties šriftas” ir visada turi būti aiškinamas. Pagrindinis filosofijos uždavinys, anot Jasperso, yra atskleisti “šifro” turinį arba bent paaiškinti tą aplinkybę, kad visų sąmoningų žmogaus pasireiškimų (mokslo, meno, religijos ir t.t) pagrindą sudaro nesuvokiama egzistencijos veikla, kad pasaulyje viešpataujantis neprotingumas yra didžiausios išminties šaltinis. Jasperso egzistencializmo specifika labiausiai išryškėja jo mokyme apie “ribines situacijas”. Pasak Jasperso, tikroji būties prasmė žmogui atsiskleidžia tik didžiausių sukrėtimų (liga, mirtis, neišperkama kaltė ir kt.) laikotarpiais. Kaip tik tais momentais įvyksta “šifro katastrofa”: žmogus išsivaduoja nuo savo kasdieninių rūpesčių naštos (nuo “esamos būties pasaulyje”) ir nuo mokslinių vaizdinių apie tikrovę (nuo “transcendentinės būties savyje”). Mokymas apie ribinę situaciją Jaspersui buvo pagrindas.
KAS YRA FILOSOFIJA?
Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas. Iš jos laukiama nepaprastų atradimų, į ją žiūrima su baiminga pagarba kaip į reikšmingas nepaprastų žmonių pastangas ir ji kartais niekinama kaip niekam nereikalinga. Ji laikoma dalyku, kuris liečia kiekvieną ir todėl turi būti paprastas ir suprantamas, arba manoma ją esant tokią sudėtingą, kad jos imtis yra beviltiška.
Mokslu tikinčiam žmogui blogiausia tai, kad filosofija nėra pasiekusi visuotinai reikšmingų rezultatų, t.y. nieko tokio, ką būtų galima žinoti ir turėti. Specialieji mokslai pasiekė neabejotinai tikrų ir visuotinai pripažintų rezultatų, o filosofija tuo pasigirti negali. Be to, filosofiniam mąstymui, skirtingai negu moksliniam, nebūdinga pažanga.
Kad jokia filosofija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!