Filosofijos esmė ir samprata

1. Žmogaus susiorientavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasme. Žmogus mąsto jau nuo kūdikystes, vaikystes,jaunystes. Yra ne tik biologinis amžius, bet ir patirtis. Kiekvienas žmogus yra unikalus, tad ir sukaupia savo patirti. Visi pereina tuos pačius tarpsnius. Visi turime ir bendros patirties. Savo patirtį apjungiame į savo рasаulėžiūrą- per арmąstymus, dalinamės įspūdžiais. Patirties kaupimas susijęs su арmąstymаis. Patirtis, арmąstymаi, gyvenimo apmąstymai. k1ausimai skirstomi į tris dalis: 1.Fragmentiški - pasaulis kaip paslaptis. (jaunyste, paauglyste).2. Žmogus, kaip paslaptis sau. (Pasaulis ir Žmogus - begalines pažinimo kryptys. )3. Žmogaus vieta gyvenime ir pasaulyje. Neišvengiami egzistenciniai klausimai. Egzistencija - gyvenimas su prasme. Žmones skirtingai atsako į šiuos klausimus, priklausomai nuo patirties ir dvasinio brandumo. Filosofinių studijų prasme.Sistemiškam filosofiniam mąstymui būtinos studijos. Šios studijos skleidžiasi trimis kryptimis:dalyvavimas moksliniame tyrime, dydžiųjų filosofų veikalų studijos, kasdienio gyvenimo sąžiningumas. Vieni žmones patys ieško atsakymų kiti studijuoja. Visi filosofai rėmėsi to laikmečio savo patirtimi. Todėl vieniems patinka graikų, kitiems - kiti filosofai, nes tai atitinka tų žmonių patirti. Jeigu įgyta patirtis teigiama, žmogus rinksis konstruktyvius filosofus, jei patirtis skausminga - kitus. Reiškinys, kuris apjungia filosofiją ir patirti, vadinamas gyvenimo menu. Filosofija gilinasi bendru požiūriu į bendras gyvenimo kryptis ir į 3 klausimus: Pasaulis, Žmogus, jo vieta pasaulyje. Kiekvienas žmogus, remdamasis savo patirtimi, turi ir savo individualų filosofą. 2. Filosofinio mąstymo prielaidos ir savitumas. Savaiminis ir akademiniai filosofavimai.Filosofavimas moko kartu ir gyventi ir mirti. Dėl egzistencijos laike netikrumo gyvenimas yra nuolatinis išmėginimas. 1. Kasdiene patirtis - viena iš рriеlаidų. Ikimokslinis patyrimas. Žodis, mintis,natomis, muzika, grafiniai vaizdai išreiškia kasdieninę patirtį. Prielaida ir savitumas: filosofai ir vaikai turi bendrą savybę - stеbеjimąsi. Šviežias požiūris į filosofijos nagrinėjimą, įžvelgti situacijos unikalumą. Leidžia kelti klausimus, kur kitiems nekyla. Stebėjimąsis yra akylesnis požiūris į reiškinius, kuriuos nagrinėja filosofai, arba sugebėjimas į jį pažvelgti kitaip, rasti jų nepakartojamumą. Tai turi fotografai, dailininkai, muzikantai. Keliant klausimus, kur kitiems nekyla, iš dalies tai rizikinga, nes klausimo kėlimas parodo, kad žmogus siekia sužinoti tai, kas kitiems nerūpi. Abejojimas - kritinis mąstymas, abejojama viskuo, ką matai. Absoliutus visa ko neigimas, arba priėmimas. Yra 2 kraštutinumai: sąmoningas nebrandumas ir saikingas abejojimas - skepticizmas. Išankstinis bešališkumas - arba pirmapradis beprielaidiškumas; pirma - gilinimasis, analizavimas, po to vertinimas. Beasmeniškumas. Idėjų negalima vertinti- teigiamai ar neigiamai. Mąstymo abstraktumas - mąstymas faktais. Filosofine kalba - nėra mokslas, nerūpi faktai, rūpi visuma. Filosofinis mąstymas yra apie visumą, objekto kontekstas - visose įmanomose aplinkybes. Filosofinis mąstymas gilinasi i reiškinio esmę ir prasmę, gyvavimo dėsniai išreikšti žodžiais, о ne faktais. Prasme - vertinga ar ne. Esme ir prasme skiriasi. Esme: vertybiniai aspektai, о prasme yra sandara. 2. Savaiminis filosofavimas - kiekvieno žmogaus mėgėjiškas filosofavimas apie asmeniškus dalykus, savo gyvenimą. 3. Akademinis filosofavimas - profesionalus tų filоsоfų, kurie randami knygose, vadovėliuose, pvz. Sokratas, Pitagoras, jau nuo Antikos laiku. Bendra tarp jų - tas pats klausimas, nusikreipimas i abstraktų filosofavimą. Skiriasi - kokybe, abstraktaus mąstymo pajėgumu. Savaiminis filosofavimas - savo patirties, akademinis - visos Žmonijos patirtis, istorija. Savaiminis ir akademinis filsоfаvimai susiję tarp savęs, bet kuris filosofas pradėjo nuo savęs. Ве savaiminio filosofavimo nėra akademinio filosofavimo. 3. Išmintis - filosofijos siekinys.Aristotelis:"Platonas - draugas, bet tiesa - dar didesnis draugas." Platonas: "Teisingumas - štai didžiųjų sielų dorybe." Tiesa - pažinimo proceso tikslas. Tai tikrovės atspindėjimas mintyje, kurios tikrumo kriterijus yra praktika. Filosofija - išminties siekimas, meile, gėris, tiesa, amžinosios vertybes. Filosofija kaupia išmintį,patirtį. Tai - išminties struktūra, jos sandara.РАTIRТIS - kaip tendencija yra daugiau senų išminčių, nei jaunų. Ar visi seni išmintingi? Ne. Ar visi jauni neišmintingi Ne. Ве patirties nėra išminties. Vien patirties neužtenka, reikia iš patirties įgyti mąstymo, žinojimo. Žinojimas - seklus, gilus, platus, siauras. Enciklopedinis žinojimas pageidautinas, bet nebūtinas. Išmintis - tai yra į ką gilinasi išminčiai. Jiems rūpi žmogus, žmogus tarp žmonių ir gyvenime. Išmintis yra įmanoma ir bе akademinio išsilavinimo, kai kurie žmones turi patirties, bet neturi žinojimo. Žmogus turintis daug patirties ir ga1intis manipuliuoti ja su kitais ne tokiais patyrusiais, nebus išmintingas, nes patirtis ir žinojimas yra nukreipiami ne ta linkme. Reikalingas konstruktyvumas, nesavanaudiškumas, nekenkimo principas. Tai patirties ir žinių nukreipimas geram. Vertybinis kryptingumas, DORA. Amžinosios vertybes - grožis, gėris , tiesa, šviesos reiškinys gyvenime. Gimdami žmones neturi galimybes rinktis, jie perima žmonijos patirti. Kuo žmogus išmintingesnis, tuo jis arčiau amžinųjų vertybių. Jei žmogui nerūpi tiesa, jis piktas, neišmintingas. IŠMINTIES IR PROTO santykis - dvipusis; protas - neutra1us reiškinys, ga1i būti naudojamas ir geram, ir blogam. Savanaudiškumas (egoizmas) kyla iš žmogaus savinaudos instinktų. Protas - universa1esnė savybė už išmintį. Ji naudojama ir geram, ir blogam. Išmintis - tik geram, teigiamam. Išmintis - tolerantiškesne, nesulaukia neigiamų рasėkmių. Liaudies išmintis kiekvienoje tautoje formuoja savo išminti. Taip pat įtakoja istoriniai įvykiai, užkariavimai, gamta, prigimtiniai dalykai. BENDRAŽMOGIŠKA patirtis, žmonių buvimas tarp žmonių. Rytų ir Vakarų išmintis skiriasi. Rytų nukreipta į gamtos garbinimą,harmoniją, gamtos jungimasi į savo pasaulėžiūrą, taip pat kosmiškumas; dievai turi savo nekintamą vietą, į kuriuos rytų žmones orientuojasi. Rytuose būdingas cikliškas laikas, о Vakarams - linijinis. Rytuose žmogus daug kartų gimsta ir miršta.Vadinamoji reinkarnacija, Rytų kultūroje daugiau dominuoja materia1inis pradas. 4. Filosofijos esme, filosofijos pažinimo objektas ir metodas.Filosofija- mokslas apie visuotinius būties, žmogaus mąstymo, pažinimo objekto proceso dėsningumus. Pagrindinis F. Kaip atskiro mokslo klausimas yra mąstymo ir būties santykio, sąmonės ir materijos santykio problema.Būna-vertybinė ir рažintine. Vertybine - išminties siekimas per būties pažinimą. Atsirado senovės Graikijoje. Vertybine puse pasitraukė i etiką, kitos sakos gilinosi i būties pažinimą - tai praktine filosofija. Vienoks pažinimas formuoja vienas išvadas, kitoks - kitas: Žmogus gamtoje, kaip valdovas ir žmogus kaip dalis gamtos. Kokį pasaulį įsivaizduojame, tokią vietą sau jame ir priskiriame. Toks mūsų elgesys. FILOSOFINIO РAŽINIMO OBJEKTAS IR METODAI. Būtis - yra absoliučiai viskas. Filosofija pastoviai abejoja savo objektu. Ar iš viso būtis yra? Kodėl iš viso yra kažkas, о ne priešingai - nieko? Рasaulis. Žmogus. Žmogaus vietа. Filosofijos objektas apibūdinamas: plačiausias, giliausias, bendriausias. PLAČIAUSIAS - jis aprėpia absoliučiai viską: praeitis, dabartis, ateitis. Viskas, kas aprėpiama. Būtis - abstraktaus, plataus mūsų proto suvokimo riba. BENDRIAUSIAS - viskas svarbu vienodai. GILIAUSIAS - gilinamasi į priežastis. Kiekvienas reiškinys turi kelias priežastis atsirasti. Teoriškai artėjame prie begalybes. Begalybes priežastis -laiko virsmas, pokyčiai. Kiekviena priežastis duoda begalybę pasekmių. sekančiam laiko virsme vėl duoda begalybę pasekmių. Viskas su viskuo susiję. Mes išskiriame tik tas priežastis, kurios mums artimos. FILOSOFINIO РAŽINIMO BŪDAS IR МETODAS. AВSТRAKТUS МĄSТУМАS: mąstymas apie iškelto klausimo visumą ir iškeltame kontekste. ESMES IR PRASMES IЕSKОЛМАI:žinios sąryšyje su visumos idėja. 5. Filosofiniai klausimai ir jų ištakos. Žmogaus ir filosofinei klausimai nesikeičia, bet į juo sunku ir beveik neįmanoma atsakyti. 3 pagr. F klausimai: 1)Kas yra būtis:a)kas yra visata...2)Kas yra žmogus:a)kokia zmogaus sandara 3)Žmogaus vieta gyvenime ir būtyje. Visi F klausimai skyla į pažintinius(tai būties problemos-esmė) ir normatyvinius(tie kurie arčiau žmogaus problemų-prasmė). Filosofinius klausimus sukelia dvasines psichologines situacijos. Natūraliai kyla 3 kl. Jų atsiradimo priežastys: 1. Nauja patirtis - kraštutinė neviltis. Pvz.: kai žmogus susiduria su neviltimi, mirtimi, pajuntama gyvenimo tragiškumo beprasmybė. Sunkių paauglių tramdymas, akivaizda su mirtimi, kuri gali pakeisti mąstymą. Negalia, nepagydoma liga. 2. Kraštutine patirtis - kraštutinis džiaugsmas - t.y. žado praradimas, labai netikėtas naujo gyvenimo vaizdas i teigiamą pusę. Būtina sąlyga - naujas. 3. Kraštutinis nuobodulys - t.y. kai suvokiama, kad kažką reikia daryti, kam ta beprasmybė, kodėl aš gyvenu - tai gyvenimo monotonijos beprasmybes pajautimas. 6. Filosofijos prasmė ir vartė žmogui. Ką filosofija gali duoti vidiniam pasauliui, ir ką išoriniam. 1. Vidiniame sąmones ir sielos pasaulyje giliau patenkinti poreikius: esmių ir prasmių, idėjų ir minčių lygyje. 1.1. Filosofija padeda iš naujo susisteminti įgytą patirti, integruoti i pasaulėžiūra. 1.2. Filosofija padeda įgyti savo individualią unikalią pažiūrų autonomiją ir atsparumą išoriniam dogmatizmui(mąstymo būdas). 1.3. Filosofija padeda kritiškiau suvokti ir atspindėti pasaulį. 1.4. Filosofija padeda susikurti savo individualų racionalų pasaulio vaizdą ir susivokti jame. 1.5. Filosofija padeda ieškoti savo individualios ir universalios gyvenimo prasmės ir tikslo.1.6. Fi1osofija padeda susiorientuoti amžinųjų vertybių kontekste. 1.7. Filosofija padeda formuoti savo unikalią individualią vertybių orientaciją. 2. Išoriniame pasaulyje: 2.1. Mąstymo kokybes ir argumentavimo gerinimas. 2.2. Savikritiškumo ugdymas lyginant savo pažiūras su filosofijų pažiūromis. 2.3. Erudicijos išsiugdymas, susipažįstant su žmonijos patirtimi išreikšta idėjomis, pažiūromis, filosofijos mokymais.2.4. Filosofijos paskirtis pagal egzaustialistus ( A.Anzenbacheris).2.5 Daro žmogų kūrybiškesnį, meniškesnį,jo mąstymas darosi logiškesnis 1. Egzistencijos nuskaidrinimas ieškant gyvenimo prasmes; filosofijos funkcija išbristi iš juodųjų gyvenimo duobių. 2. Orientavimasis pasaulyje - vidiniame ir išoriniame. 3. Transcendentavimas - perėjimas, pakilimas i minčių, prasmių, idėjų pasauli virs kasdienines būties. 7. Filosofijos elitiškumas ir masiškumas Elitas - priekyje esantys srities žmones. Elitine filosofija - geriausioji profesines filosofijos dalis, о masine filosofija - populiarioji filosofija. Elitine filosofija turi stiprias ir silpnas puses. Stipri puse yra stiprus analizavimas kokios nors problemos, silpnoji - izoliuojasi nuo aplinkinių žmonių, nes per sunki kalba filosofuojant ir kraštutinumai yra siaurai auditorijai. Masinė filosofija -priešingai yra stiprioji puse, masine auditorija, t.y. telefizija, literatlira, menas, spauda. Jos si1pnoji puse - si1pnas turinys, iškraipyta esme, supaprastinimas. Neretai totalitarinėse valstybėse filosofija reikalinga idėjoms pagristi, ji tampa ideologijos tarnaite, ji turi būti populiari skelbėja įvairių ideologinių šūkių. 8. Žodžio .,filosofija" kilme ir prasmių raida. PHILEIN –(siekis, troškimas. Meile, trauka)+ SOPHIA - išmintis. SOPHOS:-Išminčius Senovės Graikijoje "Sophia" reiškė kaip išgyventi amato pagalba (aukštesnysis žinojimas). 2. SOPHIA pletiesi, ankstesnysis esamas žinojimas apie visą gyvenimą "išmintis'. "Sophos" - Žmogus, kuris turi kelias reikšmes tai žmogus kuris gali patarti kaip pradėdi verstis. Per 1aiką jis tapo išminčiumi, pas kuri eidavo žmones ir su įvairiomis problemomis ieškoti pagalbos ir patarimo gyvenimo klausimais. PITAGORAS 6 а. рr .m.е. - universalus ir iškilus žmogus.jo mokyme pirmą kart minimas “filosofijos” teminas HERAKLITAS iš Efero (sen Graikų kolonija). SOKRATAS 5 а. pr. М. е. (Aukso amžiuje, Periklio valdymo era). jis diskutavo su sofistais (isminčiais). Jis sake: nesu išminčius "sophos", аš esu filosofas. Aš nežinau visko, aš siekiu išminties. Galutines tiesos nežino nė filosofai. О sofistai sako: l1 nėrа prasmes gilintis į beprasmius klausimus, sоfistų posakis: "žinau, kad nežinau ir žinoti nenoriu."Sokratas: "žinau, kad nežinau ir žinoti noriu." jo mokiniai buvo Platonas, о jo - Aristotelis. Filosofija gyvavo tarp mokinio ir mokytojo perdavimo būdu. Filosofai kurdavo savo filosofijos mokyklas. Sokrato mokiniu būti buvo garbė ir prestižas. Jis pats rinkdavosi savo mokinius. PLATONAS - turėjo savo mokyk1ą akademiją.Pirmas išskyrė kaip atskirą dalyką – filossofija. Mokė trijų dalykų: gimnastikos, matematikos, filosofijos. .žmogaus idealas - gražus ir kilnus ir siela ir kūnu. Senovės graikai mokydavosi vaikščiodami diskutuoti. ARISTOTELIS - DIDYSIS ENCIKLOPEDISTAS. jis užrašinėjo Aleksandro Makedoniečio žygius. Prirašė įvairių butų ir nebūtų dalykų, tačiau tapo mokslų pradininku, įkūrė licėjų (nuo kalvos pavadinimo). Filosofija turi dvi prasmes: 1. Akademinę. 2. Gyvenimo nuostatų visuma, vertybine kryptis, principai. Filosofija davė pradžią visiems mokslams. Filosofija skiriama i 3 dalis: 1. Gamtos pažinimas. 2. Logika. 3. Etika. Folosofija atsirado vergovinėje visuomenėje kaip moklslas vienijantis visas žmogaus žinias apie patį save. Pirmi mokslai atsirado is pirmos dalies. Filosofija - visų mokslų motina. Ši tradicija buvo gyva iki pat 18 amžiaus. Visi mokslininkai buvo laikomi "filosofais. " 9. Filosofijos kilmė: pasaulėžiūrines, istorines, socialines ir pažintinės priežastys. Filosofiniai veikalai randami tarp apeiginių ir religinių knygų. Pirmieji veikalai randami senovės Kinijoje, jie parašyti eiliuota kalba ir todėl vadinami"filosofijos poezija."Nes žmonės tada manė kad poezija yra Dievų kalba. Taip buvo ir senovės Graikijoje. Didieji filosofai savo traktatus raše eiliuota kalba. Nežemiškas kūrinys tobuloje formoje. Tokių pavyzdžių yra ir Rytų kultūroje Graikų kultūroje. Tai bendravimas su pusdievių pasauliu ir gaunama dieviška išmintimi. Pradžioje pasaulėžiūra buvo mitologine, gyvenant gamtoje, miškuose. Kai graikai kėlėsi i miestus, keitėsi jų pasaulėžiūra. Žmones tapo pasitikintys savimi. Mitas nebeteko savo vertės ir reikšmės(nebevienijo žmonių)Filosofijos atsiradimo priežastimi laikoma mitologines sąmonės krize. Tas procesas truko šimtmečius. Platono veikalai rašyti dialogo forma. Jis pasirinko senąją. mitologinių kalbų.. Filosofija atsirado ne tik iš mitologinių žinių, bet ir praktinių, amatinių. ISTORINES PRIEŽASTYS. 1. Kultūriniai ryšiai ir užkariavimai. Romėnai užkariauja graikus, tačiau jie patys buvo užkariauti jų kultūros. Prievartiniai kultūriniai maišymaisi prisidėjo prie mitologines krizes, miestų kultūros isiga1iojimas. 2. Socialines: senovės Rytų santvarka buvo absoliuti Monarchija, kurią. atstovaudavo kariuomene, mokesčių rinkėjai, Karalius buvo Dievas. Rytuose tai buvo kaip absoliučios galios žmones. Senovės Graikijoje dauguma miesto vyrų renkami i valdžių.. Aukščiausias Žmogus nebuvo toks svarbus. Formavosi demokratija(demokratijos atsiradimo priežastys skatino filosofijos atsiradimui). О tuo tarpu Rytų sąmonė orientuota religiškai. 3 Pažintines: gyvenimo prekyba kaip vienas iš abstraktaus mąstymo būdų, nes reikėjo skaičiuoti. Skaičius turėjo ir Rytai, ir Vakarai.Skaičiai atėjo iš arabų per indus Pasaulėžiūros požiūriu didžiausias skaičius ,,1", "2" - padalintas "1" į dvi dalis. Geometrija apibendrinta iki idealių formų. Kalba apie gamtos stichijas ir pradus. Problematika apie pasaulio sandarą ir atsiradimą.. Astronomija - apie šviesulių judėjimą, žemėlapių sudarymą.. Plėtėsi žmogaus sąmonė i milžiniškus laiko tarpus. Filosofija iš trijų dalių, ja geriausiai apibūdina graikų sugalvotas “darželio laukas” :žemė (gamtos mokslas), tvora (logika), gėlės (etika) 10. Mitinis pasaulio suvokimas - filosofijos atsiradimo prielaida. Mitinio mąstymo savybes. 1.Su religiniu mąstymu susijęs filosofinis mąstymas būdingas visoms tautoms vystymosi etapuose. Dalis tautų yra išlaikiusios mitinę pasaulėžiūrą: Kinija, Indija. Mitologine pasaulėžiūra tampriai susijusi su religija. 2. Siužetiškumas. Visų tautų mitai - tai nėra pasakos, tai buvo tam tikri ženklai, dievų siužetų pagalba buvo realūs vaizdai, aiškinantys vienų ar kitų gamtos virsmų pasikeitimus. Dievų gimimo, gyvenimo kitimai, tam tikrų jėgų ženklai žmonių pavidalu. 3. Analogiškumas. Tai mitine sąmonė neturėjo sąvokų išreikšti jėgoms. Gamtos jėgos buvo išreiškiamos per analogiškus ženklus. Mitologinei sąmonei būdingi poetiniai įvaizdžiai. 4. Tradiciškumas. Besąlygiškas Autoritetas to, ką žinome ir perduodame vaikams, anūkams. 5. Antropomorfizacija. (antropo - žmogus). Visi dievai panašūs į Žmones savo išore ir charakteriu. 6. Dievų personifikacija. Kiekvienas turi savo unikalų charakterį. 7. Dominuoja antgamtinis turinys. Daug kur mato dievybes, dvasias. Mitologinėje sąmonėje viešpatauja dievybes, antgamtiškumas. Dominuoja ne materija, о stebuklai, vaiduokliai. Visų tautų mituose dominuoja dvasinis turinys pasaulio suvokime - priešinga materialiniam. Pasikeitus dvasiniam turiniui, keičiasi ir materiali forma. Visų tautų mituose įsivaizduojamas pasau1is tampriai susijęs - tai sinkretiškumas. Mitine pasaulėžiūra intuityviai dar nebuvo susiskaidžiusi, todėl ji orientuota į visumą. Ne tik sąmonei, bet ir jutimui. Ne tik loginiam, bet ir emociniam. Daugelyje tautų mitų liko padavimais. Vieni iš jų - kosmogoniniai mitai. Tokiu būdu kosmoso sandarą aiškino kosmologiniai mitai. Visos mitologines būtybės aiškina tą раtį kosmoso atsiradimą kosmogoniniai mitų, jie aiškino kosmoso sandarą. MITOLOGINĖ SĄMONĖ VISADA ORIENTUOTA Į GAMTĄ. Ji nėra išnykusi iš mūsų sąmonės ir patirties ir dabar.Kosmogonija(gr.kosmos-visata ir goneia-gimimas)- astronomijos šaka, mokslas apie dangaus kūnų ir jų sistemų kilmę bei raidą, ji glaudžiai susijusi su filosofija. Kosmologija – astronomijos šaka, mokslas apie visatą kaip vieningą, darnią visumą ir apie visą astronomiškai stebimą visatos sritį kaip šios visumos dalį. 11. Filosofines - teorines pasaulio sampratos atsiradimo prielaidos. Teorinio mąstymo savybes. Tai įvyko iki VII а. pr. т. е. Senovės Graikijoje. Kai mitologinis pasaulio suvokimas virto filosofiniu - teoriniu pasaulio suvokimu. Keičiantis gyvenimui gamta nebeteko reikšmės. Sekėsi lengviau išgyventi, i pirmą planą išeina Žmonių buvimas tarp Žmonių; vietoje dievų atsiranda realus gamtos jėgų įvardijimas. Sis procesas truko šimtmečius. Poetiniai įvaizdžiai nyko, jausmai taip раt, įsigalėjo protas, racionalumas. Pasaulio aiškinimas keitėsi iš siužetiškumo i racionališkumas, sistemini aiškinimą Nyko sinkretiškas aiškinimas, atsirado skaidymas ­gilinantis. Tradiciškumą pakeitė atskiro Žmogaus patirties aiškinimas. Esminius dalykus Žmogus galėjo patikrinti patirtimi. Išnyksta antgamtiškas turinys, dvasinis pradas, įsigali materiališkumas. Teorinio mąstymo savybes: tai toks mąstymas, kuriam būdingas autoriteto atsisakymas, subjektyvumo atsisakymas, atsiranda sąvokų apibrėžimai. Visi teiginiai dėstyme turi būti nuoseklūs, susies tarpusavyje loginiais ryšiais, nekintantys, atsiranda argumentai vietoje аutоritеtų (dievų.); dominuoja analize, skaidymas i dalis, klasifikavimas, pradeda dominuoti materialus pasaulio suvokimas. Tokiu būdu atsiranda filosofinis teorinis mąstymas: filosofija ir kiti mokslai (karkasas panašus, jie susiję). 12 Filosofijos istorijos laikotarpiai, klasifikavimo kriterijai ir problemos Filosofijos istorija atspindi žmonijos istoriją. Ji pereina tuos pačius laikotarpius kaip ir žmonijos istorija. Ji yra skirstoma į vakarų ir rytų F. Rytų F skirstoma geografiniu ir chronologiniu aspektu. Ji remiasi skirtingais kriterijais:amžių epocha 13. Indijos filosofija. F Indijoje atsirado vienos iš seniausių žmonijos civilizacijų pegrindu.užima 2500m. 5000m.pr.kr. 1)Vėdų laikotarpis (nuo 2000m.pr.kr.) Šiame laikotarpyje aptinkama vieningo pasaulio tvarkos savoka-Rito savoka. Religiniuose filosofiniuose Vėdų komentaruose –Upanišadose-yra įdėjų, kurios daugeliu atvėjų nulėmė visą vėlesnį I F mastymą(apie pasulinės dvasius, brahman, ir individualios dvasios, atman, vienybę; apie nemirtingą sielą, kuri pagal karmos, arba atpildo dėsnį iš vieno gimimo pereina į kitą) Pasaulio pirmuoju pagrindu laikė: ugnį, orą, vandenį, erdvę arba laiką 2) Klasikinis arba brachanizmo-budizmo laikotarpis (nuo 500m.pr.m.e. – 1000m.e.) Vystimuisi didelę įtaką turi Vėdai ir Upanišados Šankara žymiausias vėdantos filosofas jis atsiriboja nuo njajos sveiko proto ir suartėja su idealistinėmis bei mistinėmis budizmo mokyklomis. Šio laikotarpio pabaigoje džainizmas netenka reikšmės o budizmą asimiliuoja induizmas (Buda 563 – 483m.pr.m.e., keturios taurios tiesos, aštuongubas išsilaisvinimo kelias) džainizmas (nekenkimo gyvybei principas ir kt.). 3) poklasikinis indų filosofinis laikotarpis (nuo1000m.) hinduizmas. 4) naujasis ir šiuolaikinis indų filosofijos laikotarpis. Sąlytis su Vakarų filosofija. Nacionalinis išsilaisvinimas. 14. Kinijs filosofija. Senovės kinų mąstytojai mokė, kad penkių “pirminių pradų”- vandens, ugnies, metalo, medžio ir žemės-ryšiai sukuria visą reiškinių ir daiktų įvairovę. Formavosi svarbiausi principai mokymo paie priešingas ir tarpusavyje susijusias jėgas in ir jan šios jėgos buvo šviesos ir tamsos, teigiamo ir neigia mo, vyriško ir moteriško pradų gamtoje simboliai Begalo turtinga. Nacija – didelė. Daonizmas ir konfucionizmas. Daoizmo dieviškumo šaltinis dao, absoliuti vienovė, visa ko harmonija, dieviškumo prasmė dominuoja dangiškieji dalykai. Mokymas apie tikrą kelią Dao. Žmogaus gyvenimas harmoningas, jeigu jis laikosi Dao ,,taisyklių“. Konfucionizmas vliaVI – Va.pr.kr.Kinijoje pradininkas Konfucijus(551-478m pr m e) Anot Konfucijaus žmogaus likimą lemia “dangus”ir tai kad žmonės susiskirstę į “kilmingus” ir “praščiokus” Konfucijaus pasekėjas Menczi kuris socialinę neligybę sieja su “dangaus”. vyrauja Konfucijaus mokymas. Šalia konfucijaus šventyklos buvo mokykla. Pagrindinis konfucijaus mokymas – etiketas. Ilgus amžius konfucionizmas buvo viešpataujanti feodalinės Kinijos ideologija. 15. Antikos filosofijos laikotarpiai.(detaliai ankstyvasis) Laikotarpiai: 1) Ankstyvasis (iki sokratinės natūrfilosofijos). Tesiasi nuo VIIIa.pr.kr. iki Vsu puse pr.Kr. 2) Vidurinysis(klasikinis, sokratinis) nuo V su puse iki IV su puse a.pr.Kr. 3) Helenistinis (romėnų laikotarpis) nuo IV puse pr.Kr. iki IVa. Bruožai: gilinimasis į pasaulio sąrangą, kosmosą, ieško pasaulio prado. Gilinimasis į žmogų, jo prigimtį, gyvenimo siekius. Laimė – sielos gėris. Fizinis, dvasinis savęs tobulinimas.Graikų filosofija atsirado ne pačioje graikijoje, o graikų kolonijose dabartinėje Mažojoje Ažijoje, tda vadinamoje Jonija.Todėl pirmasis antikos F raidos etapas vadinamas joniečių gamtos filosofija. Ji atsirado kaip pasaulio prado arba archė paieškos. Tradiciškai pirmuoju filosofu laikomas Talis. Jis suformulavo klausima:kas yra pasaulio pradžia ir į jį atsakė, kad tai turi būti vanduo iš kurio atsirandama ir kuriuo vėl tampama.Ikisokratikams būdingas išskirtinis žavesys, glūdintis “ištakose”Juose labai sunku adekvačiai suprasti.ikisokratikų mintys išsirutu iš pirmapradžio būties patyrimo.DAR jonieičių mokyklai priklausė ANAKSIMANDRAS ir ANAKSIMENAS. 16. Trys Mileto filosofai. Miletas- Graikų kolonija Viduržemio jūros pakrantėja žlugo 494pr.Kr. mokyklos sunaikinimas reiškė filosofijos pabaigą. Visi trys filosofai neįstengė įžvelgti dvasios ir materijos, taip pat jie įsivaizdavo kad turi būti viena ir tik viena pirminė medžiaga, iš kurios atsiranda visą kitą.TALIS(624-546)-vienas iš septynių Senovės Graikijos išminčių.Pirmasis istoriškai tikras senovės graikų filosofijos atstovas.Kaip sako padavimas Talis buvo įsisavinęs matematikos ir astronomijos žinias.Mileto mokyklos įkurėjas.Jis nustatė piramidžių aukštį. Sakė, jog pirmasis pradas yra vanduo. ANAKSIMANDRAS (611 – 546 m.pr..m.e.)Senovės graikų filosofas, materialistas, stichinis dialektikas, Talio mokinys. Autorius pirmojo graikijoje filosofinio veikalo”Apie gamtą” Teigė jog visas pasaulis sudarytas iš priešybių. Visko ko pradžia yra apeironas. Vanduo negali būti pasaulio pradas.Suformavo žmogaus kilmės hipotezę, kad žmogus kilęs iš jūros,T.Y iš žuvies.Jis teigė kad mūsų pasaulis tėra vienas iš daugelio pasaulių, kurie atsiranda ir išnyksta vadinamojoje “neapibrėštybėje-visuotinėje ugnyje”ugnis priklauso logosui ANAKSIMENAS(585–525 m.pr.Kr.)Senovės graikų filosofas, materialistas, stichinis dialektikas,Anaksimandro mokinys.Jis mokė kad visa esamybė atsiranda iš pirminiės materijos – oro ir atgal į ją grįžta.Oras apima viską: jis ir siela ir visuotinė aplinka nesuskaitomiems visatos pasauliams. Jis mokė kad žvaigždės tai – ugnis bet mes nejuntame jų šilumos nes jos labai toli.Jis beveik teisingai aiškino užtemimus.Ugnis-išretėjęs oras,vanduo-sutank.oras,žemė-sut.H2O 17. Pitagoras. (570 – 500 m.pr.Kr.) Jis buvo jonietis. Pirmieji filosofai buvo joniečiai, vėliau italiečiai. Gimė juvelyrų šeimoje, garsėjo vaikišku protu, keliavo po šventyklas,nes tuo laikotarpiu jos buvo informacijos kaupyklos.Po 33 metų grįžo iš klajonių jis buvo poliuso žmogus jis galėdavo sutramdyti laukinius arklius ir givates Daug dėmesio skyrė matematikai ir F tai buvo jam neatskiriami dalykai jo filosofija remiasi skaičiais,skaičius yra visa ko pradžia ir pabaiga didžiausias skaičius-didysis 1,skaičius suskirstė į lyginius ir nelyginius. Visi nelyginei skaičiai brėžia visų chaosų liniją, o lyginei priešingai. Skaičius padarė universaliais kosmose taip pat egzistuoja skaičiai, proporcijos-gyvuoja kosmoso muzika. Jis ir buvo tos muzikos aiškiagirdys. Įkūrė 3 pakopų mokyklą(matem. F ir muzikos)Jo pasiekėjus vadino “ramiaisiais”. Laikėsi labai keistų papročių: nevaikščiojo pagrindine gatve, nevalgė pupų, žalios mėsos. Manė jog siela gyvena po mirties. Siela yra kažkas abstraktaus. Pitagoriečių tikslas:pakelti harmonijos lygį,savo energijos vibracijos lygį. Jis teigė kad žmogaus charakterį nulemia skaičiai 1-valia 2-gyvibingumas 9-protingumas 18. Parmenidas ir Heraklitas Parmenidas(540 – 470m.pr.m.e.) –senovės graikų filosofas iš Elėjos Pietų Italijos.Pasaulį jis vaizdavo kaip nejudrų ir visiškai užpildytą rutulį.”Tiesos koncepcija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!