Filosofijos sąvokos

 1. Abstrakcija – atitraukimas, išskyrimas esminių objektų ir reiškinių savybių iš patyrimo turinio. Abstrakcijos, arba atotraukos, galia yra viena svarbiausių intelekto galių.
2. Abstrakcijos galia – intelekto galia, kurios dėka patyrimo duomenyse yra įžvelgiama bendrybė, daikto ar reiškinio esmė, išreiškiama bendrąja sąvoka; kitaip – atotraukos galia.
3. Akcidencija – filosofijos terminas, reiškiantis laikinumą, atsitiktinumą. Akcidencija priešinama substancijai, kuri egzistuoja savaime. Akcidencija yra kitame – substancijoje ir tik substancijos dėka. Pvz., spalva, kaip akcidencija, yra kurio nors daikto spalva. Substancija mums atsiskleidžia reikšdamasi savo akcidencijomis. Akcidencija leidžia mums patirti, kokios rūšies yra substancija. Akcidencijos gali būto tiek atsitiktinės, tiek savybinės, priklausančia pačiai daikto esmei. Kaip tik per savybes substancija ir atsiskleidžia.
4. Aksiologija – filosofijos teorija, tirianti vertybių prigimtį, jų reikšmę tikrovėje, vertybių tarpusavio ryšius, vertinimo pagrindus ir kriterijus.
5. Aktas – Aristotelio filosofijoje – daikto padarymas, realizuota būtis, pvz., namo statyba ir jau pastatytas namas yra aktualizacija ir aktualumas namo materijos ir potencialiosios būties – plytų – atžvilgiu. Daiktas, būdamas aktualiai, negali būti potencialiai, tarkime, aktualiai pilna vandens stiklinė negali būti potencialiai pilna ir atvirkščiai.
6. Analitinė filosofija – šiuolaikinės filosofijos kryptis, svarbiausiu filosofijos tikslu laikanti kalbinių išraiškų ir teiginių analizę. Pasak žymiausio analitinės filosofijos įkvepėjo Wittgensteino, filosofinės problemos atsiranda dėl netikslaus kalbos vartojimo – sintaksės ir, svarbiausia, semantinių (prasminių) klaidų, kai vartojami neprasmingi žodžiai, t.y. žodžiai, neturintys empirinių atitikmenų. Nors Wittgensteinas manė, kad filosofijos uždavinys yra ne sukurti idealią kalbą (kurioje išnyktų semantinės ir sintaksinės dviprasmybės), bet išaiškinti esamos kalbos vartojimą, tačiau loginio empirizmo filosofinės mokyklos atstovai kūrė universalią loginę kalbą, kurios priemonės leistų įvertinti loginės hipotezės tinkamumą tolesnei mokslinei veiklai. Kita analitinės filosofijos kryptis – lingvistinė filosofija nagrinėja kasdieninę kalbą, jos išraiškų vartojimo būdus. ši kryptis vadovaujasi vėlyvuoju Wittgensteino veikalu “Filosofiniai tyrinėjimai”, kuriame filosofijos klausimai laikomi pseudoklausimais, atsiradusiai teikiant kalbinėms išraiškoms kitokią prasmę, negu yra kalboje.
7. Analizė – logikoje, sekant Aristotelio tradicija,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!