Pradmenys - filosofija

1. Filosofijos kilmė ir šaltiniai, filosofinės būsenos ypatumai.
Žodis “filosofija” reiškia “išminties meilę” (“philein” reiškia “mylėti”, ‘sophia”- “išmintis”). Žodis atsirado VI-Va.pr.Kr., jį vartojo Pitagoras, vėliau – Heraklitas. Patvarią reikšmę žodžiui “filosofas” suteikė Platonas( V-IVa. pr. Kr.). Filosofas yra viduryje tarp išminčiaus ir kvailio, tarp dievo ir mirtingojo. Filosofas išminties neturi, bet jos siekia. Taigi filosofija - išminties meilė. Nuolatinis išminties ieškojimas.
Tam, kad apibrėžtume filosofiją, mes jau turime filosofuoti. “Filosofuoti” reiškia mąstyti, tačiau ne kiekvienas mąstymas yra filosofija. Filosofuoti reiškia kelti klausimus, ieškant išminties. Filosofijos išeities taškas ir yra klausimas. Sugebėjimas iškelti klausimą yra pamatinis filosofinis sugebėjimas. Į filosofinius klausimus nėra galutinių atsakymų. Filosofija tarsi prasideda ir pasibaigia klausimu. Filosofiniai klausimai yra neišvengiami. Jie kyla iš mūsų paties paprasčiausio buvimo pasaulyje. Ir labai dažnai jie iškyla tada, kai žmogaus buvimas pasaulyje susikerta su jo Aš., t.y. su jo siekiais, norais ar jausmais.
Pirmieji filosofinio mąstymo bruožai yra savarankiškumas ir pirmapradiškumas. Juos sunku atskirti vieną nuo kito: žmogus mąsto pats ir drauge imasi mąstyti iš pagrindų (pirmapradiškai). Trečiasis filosofinio mąstymo bruožas yra beprielaidiškumas. Tai reiškia, kad žmogus imasi mąstyti, atsisakydamas visų išankstinių žinių (“prielaidų”) apie mąstomą dalyką, imasi mąstyti tarytum ”iš naujo”.
Temos požiūriu filosofija yra neribota. Tačiau filosofija priklauso nuo tam tikrų filosofijos prielaidų arba sąlygų. Pirmoji filosofijos prielaida yra kasdienis buvimas pasaulyje. Antroji filosofijos prielaida yra kasdienė kalba. Filosofija neturi nutolti nuo kasdienio patyrimo ir nuo paprasto kasdiene kalba išreiškiamo suprantamumo.
2. Filosofija ir mokslas.
Filosofija ir teologija paprastai atskiriamos nuo kitų mokslų. Visi kiti mokslai vadinami specialiaisiais mokslais. Specialus mokslas - tai mokslas, turintis specialų tyrinėjimo objektą. Specialus tyrinėjimo objektas sudaro tam tikro mokslo turinį. Specialiuosius mokslus galima skirti į realiuosius ir formaliuosius mokslus. Realieji mokslai apima : 1) gamtos mokslus ir 2) kultūros mokslus (jie gali dar būti skirstomi į dvasios (kalbotyra, menotyra, istorija ir religijotyra) ir socialinius mokslus). Gamtos mokslai yra fizika,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!