Filosofijos istorija

P.S. Šis konspektas sudarytas siekiant padėti įsisavinti studentams filosofijos istorijos modulį. Pabrėžiame, kad tai nėra idealus tekstas, kurį išmokus atmintinai , egzamine būtų galima tikėtis puikių rezultatų. Konspektas skirtas studijų procesui aktyvinti, t.y. jis naudojamas prieš paskaitas. Tai paverčia paskaitą tik papildomu žinių šaltiniu, o ne ištisiniu diktantu, kuris nėra pati racionaliausia studijų forma. Linkime sėkmės studijose.
Kalbėdami apie mokslo objektą, turime išsiaiškinti filosofijos ir istorijos mokslų apimtis. Bandymai apibrėžti filosofiją vienu universaliu apibrėžimu veda į priešpastatymą su pačia filosofijos esme. Pats žodis sako, kad kalbama apie išminties, žinojimo, pažinimo paieškas. Šių paieškų pabaiga yra "mokslas". Filosofiją negalime skirti kaip mokslą turintį vieningą tyrimo objektą, tačiau negalime rasti ir žmonijos gyvenimo srities, kurios vienaip ar kitaip neliestų filosofija. Realiai, kai praktiniai empiriniais teiginiais pagrįsti mokslai atsiduria ties neišsprendžiamos problemos slenksčiu, jie visuomet atsakymo ieško filosofijoje. O kartu ir pati filosofija, kaip metodas skatinantis abejoti suformuotomis paradigmomis, veda į mokslinę pažangą. Taigi, filosofija pradžioje buvusi praktinių mokslų motina, dabar ir vėl grąžina prie savęs nuo vidinių prieštarų paklydusius mokslus.
Istorija stengiasi aprėpti bet kokio proceso vystymąsi laiko atžvilgiu. Kalbėdami apie filosofijos istoriją, turime skirti objektyviąją ir subjektyviąją filosofijos istoriją. Objektyvioji filosofijos istorija - tai užfiksuoti filosofiniai teiginiai, kurie yra originalūs ir nekeičiami. Subjektyvioji filosofijos istorija - tai įvairių autorių, tyrinėtojų pastabos interpretacijos originalių darbų pagrindu. Būtina ir naudinga studijuoti abi šias filosofijos puses, nes ji visuomet buvo ir bus idėjų kova, mokslas apie idėjas ir santykinę tiesą.Filosofijos istorija stengiasi supažindinti su filosofinių idėjų raida, jų periodizacija. Praktinė šio modulio nauda būtų - bandymas praplėsti studentų akiratį, kiek įmanoma įtakoti jų normatyvinių nuostatų formavimąsi, parodyti prielaidas, kurių pagrindu ir susiformavo dabartinė civilizacija.
Filosofija neatsiranda, kaip revoliucija, staigus žmogiškosios minties šuolis. Ji nuoseklios žmogaus civilizacijos vystymosi padarinys, kuris tiesiogiai įtakojo ir mūsų kultūrą.
Kiekvienam žmogui yra tekę filosofuoti. Dar vaikystėje mums kilo klausimai: Kodėl kažkas yra?, Kas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!