Filosofinio ir mokslinio pažinimo raida

Terminas „mokslas“ plačiąja prasme suprantamas kaip kultūros forma, greta dorovės, meno, religijos, filosofijos ir kt. Siaurąja prasme mokslas yra atskirų mokslo disciplinų visuma kartu su metodais, taikomais tų mokslų ribose. Mokslas tikrąja prasme atsiranda tada, kai pažintinė veikla atsiskiria kaip savarankiška sritis.
Anksčiausiai tam sąlygos atsirado Senovės Rytų civilizacijos: Indijoje, Egipte, Babilonijoje, Kinijoje. Šiose šalyse buvo sukaupta daug žinių apie gamtą ir žmogų, jose atsirado matematika, astronomijos, filosofijos žinių pradmenų. Tačiau mokslas kaip teorinė sistema, turinti pažinimo paskirtį, atsiranda Graikijoje. Čia gimsta pirmoji teorinė pasaulio pažinimo forma – filosofija.
Filosofija išsiskyrė iš praktinio darbo tikrovės pažinimo visų pirma tuo, kad jos keliamos problemos neturėjo tiesioginės praktinės reikšmės. Senovės filosofai bandė suprasti: kas sudaro gamtos egzistavimo pagrindus, kas riša įvairius gamtos reiškinius į vieningą visumą, kas sieja žmogų su gamta, kokia žmogaus esmė ir vieta visatoje ir kt. Esminis skirtumas tarp filosofinio ir mokslinio pažinimo buvo tas, kad filosofinis pažinimas buvo abstraktus, o mokslinis – empirinis, besiremiantis patyrimu. Mokslas naudojasi tam tikrais instrumentais, gali pasverti, pamatuoti, apskaičiuoti, tuo tarpu to filosofija padaryti negali.
Filosofija yra tai, kas užtikrina konkretaus žinojimo sąlygas, prielaidas ir galimybes.
Pirmosios žinios apie mediciną Senovės Graikijoje siekia 12 a. prieš mūsų erą, kai medicina tapo savarankiška profesija.
. Trojos kare gydytojų šeimos galva ir kartu profesijos mokytojas buvo Asklepijus. Su jo vardu susijęs vienas mitas, rodantis, kad medicina stengiasi išsiveržti iš mitologinių vaizdinių. Pagal šį mitą, Asklepijus buvo Apolono ir Kronidės sūnus. Miškų demonas Chironas, garsėjęs savo išmintimi, teisingumu ir geranoriškumu žmonėms, išmokė Asklepijų gydymo meno. Šio meno svarba buvo tiek vertinama, kad Asklepijų net pradėjo vaizduoti kaip Dzeusą. Skirtumas buvo tik toks, kad Asklepijus buvo pasirėmęs lazda, apie kurią buvo apsivyniojusi gyvatė.
Įdomi paralelė: apsivijusi gyvatė buvo išminties ir medicinos simbolis. Asklepijus galėjęs prikelti net mirusiuosius, ko negalėjęs padaryti net pats Dzeusas. Už tai, kad Asklepijus nepakluso dievų nustatytai tvarkai, Dzeusas nutrenkė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!