Finansinės veiklos analizė: VĮ "Vilniaus metrologijos centras"

Įvadas Šiuolaikinėje valstybėje metrologija atlieka labai didelį vaidmenį. Su ja susiduriama kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje, kiekviename žingsnyje naudojame matavimo prietaisus. Metrologija – mokslas apie matavimus. Tai viena iš seniausių mokslo šakų pasaulyje ir žinios apie šį mokslą yra esminis pagrindas visose mokslinėse profesijose. Metrologija vykdo tris pagrindines užduotis: • Matavimo vienetų, priimtų tarptautiniu mastu, apibrėžimas, pvz. metras. • Matavimo vienetų realizacija, naudojant mokslinius metodus, pvz. metro panaudojimas dirbant lazeriniais prietaisais. • Tikslių matavimų kūrimas. Darbo objektas - VĮ Vilniaus metrologijos centras – pagrindinė įmonė, pasiekusi aukščiausią lygį Lietuvos metrologijos sferoje. Mūsų pasirinktos VĮ Vilniaus Metrologijos Centras pagrindinė funkcija ir uždavinys - užtikrinti Lietuvoje naudojamų matavimo priemonių sąsają su tarptautiniais etalonais, taip pat kurti ir išlaikyti valstybinius fizikinių dydžių vienetų etalonus. VĮ Vilniaus metrologijos centras – valstybinė įmonė. Darbo tikslas – atlikti VĮ Vilniaus metrologijos centras finansinę ir veiklos analizę, nustatyti bankroto tikimybę, padaryti išvadas ir pateikti pasiūlymus įmonės finansinei veiklai v Darbo uždavinai: 1. Atlikti VĮ Vilniaus metrologijos centras pelno (nuostolių) ataskaitos horizontalią ir vertikalią analizes; 2. Atlikti VĮ “Vilniaus metrologijos centras” santykinių rodiklių analizę, nustatyti tendencijas, padaryti išvadas ; 3. Įvertinti VĮ “Vilniaus metrologijos centras”būklę, atliekant SWOT ir PEST analizes. Šiame darbe analizuojamos gamybinių pajėgumų panaudojimo ir vystymo galimybės ir problemos. Svarbus uždavinys - nustatyti ryšius tarp esamų gamybinių pajėgumų, įvertinti jų tobulinimo galimybę ir tolimesnę raidą. 1. VĮ “Vilniaus metrologijos centras” veikla ir gamybinių pajėgumų panaudojimo efektyvumą charakterizuojantys rodikliai Vadovaujantis ES direktyvų reikalavimais, Metrologijos įstatymo nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka VĮ VMC, kartu su kitomis šalies metrologijos įstaigomis vykdo matavimo priemonių privalomųjų charakteristikų ir matavimų vienovės užtikrinimo darbus. Prioritetinė veiklos sritis yra nacionalinių etalonų kūrimas, jų derinimas su ES ir kitų valstybių etalonais, jų vertės perteikimas šalies pramonės įmonių, matavimo priemonėms. Tai vienas iš faktorių, kad šalyje projektuojama, gaminama, saugoma, realizuojama, eksploatuojama pramonės įmonių produkcija ir teikiamos paslaugos nepavojingos žmogaus sveikatai, gyvybei ir aplinkai ne tik pagal nacionalinius, bet ir tarptautinius reikalavimus. Tinkama matavimo priemonių priežiūra ir patikra užtikrina patikimą materialinių vertybių, energetinių ir kitų išteklių apskaitą ir ekonomišką naudojimą, apsaugo visuomenę nuo netikslių matavimų pasekmių. VĮ VMC pagrindiniai struktūriniai vienetai yra valstybės etalonų ir kalibravimo, matavimo priemonių patikros ir taisymo bei bandymų laboratorijos. 1.1. VĮ “Vilniaus metrologijos centras” funkcijos VĮ VMC Įstatuose nurodyta kad VĮ VMC: • Vykdo matavimų vienovės užtikrinimo darbus Lietuvos Respublikoje. • Atlieka pirminę ir periodinę matavimo priemonių patikrą ir kalibravimą. • Gamina, taiso, nuomoja, perka ir parduoda matavimo priemones, aparatūrą, kitus gaminius, įrenginius bei detales. • Atlieka matavimo priemonių ir kitų įrenginių techninį ir garantinį aptarnavimą. • Saugo, sandėliuoja, transportuoja matavimo priemones ir kitus įrenginius šalyje ir užsienyje. • Rengia metrologijos ir standartizacijos dokumentus, atlieka jų ekspertizę. • Konsultuoja metrologijos, matavimo priemonių eksploatavimo, patikros ir kitais klausimais savo kompetencijos ribose. • Dalyvauja akredituojant ūkio objektus matavimo priemonių ir kitų įrenginių gamybai, taisymui, tikrinimui, taip pat atestuojant bandymus ir analitines laboratorijas. • Savo kompetencijos ribose saugo ir gina valstybės ir vartotojų interesus šalyje ir užsienyje. • Dalyvauja kuriant, naudojant, saugant ir išlaikant Lietuvos valstybinius etalonus. VĮ VMC palaiko kontaktus su kitų šalių analogiškomis institucijomis. 1.2. Tikslai Valstybės įmonėje Vilniaus metrologijos centras (toliau VĮ VMC) įdiegta ir plėtojama vidinė kokybės sistema, skirta VĮ VMC veiklos kokybei užtikrinti. VĮ VMC kalibravimo laboratorijos kokybės sistema yra VĮ VMC kokybės sistemos dalis, skirta kalibravimo laboratorijos veiklos kokybei užtikrinti. Kokybės sistemos struktūra sukurta pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus. Apibrėžimai naudojami kokybės sistemos dokumentuose atitinka apibrėžimus surašytuose dokumentuose . Kokybės sistemos dokumentai yra šie: • kokybės politika ; • kokybės vadovas (KV) ; • bendrosios VĮ VMC procedūros; • konkrečių laboratorijų naudojamos procedūros; • normatyviniai ir kiti dokumentai, naudojami VĮ VMC kalibravimo laboratorijos veikloje. VĮ VMC kalibravimo laboratorijos kokybės sistema apima tik VĮ VMC kalibravimo laboratorijos veiklą. Kiekvienas KV skyrius, priedas ir procedūros turi savo pavadinimą ir numerį, kurie visi skirtingi, tuo užtikrinant jog jie nebus sumaišyti: Skyrių, procedūrų ir priedų numeriai, pavadinimai, leidimo numeriai ir data pateikiami KV turinyje. 1.3. Gamybinių pajėgumų panaudojimo efektyvumą charakterizuojančių rodiklių analizė Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji padeda įmonės vadovams priimti optimalius gamybinių pajėgumų valdymo sprendimus, racionalius jos variantus. Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitinių duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. Taigi, ši analizė padeda nustatyti atininkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Horizontalioji analizė dažniau naudojama analizuojant balanso, pelno ir nuostolio, kitų finansinių ataskaitų duomenis. II. VĮ VILNIAUS METROLOGIJOS CENTRAS HORIZONTALIOJI IR VERTIKALIOJI FINANSINIŲ ATASKAITŲ ANALIZĖ 2.1. Pelno (nuostolių) ataskaitos horizontali ir vertikali analizė, balansas VĮ VMC pelno (nuostolių) ataskaitos horizontali analizė pateikiama 2 lentelėje (Priedas Nr.2). Pelno (nuostolio) ataskaitos vertikali analizė pateikiama 3 lentelėje (Priedas Nr.3). 1 ir 2 paveikslėliuose pateikta VĮ VMC 2007 ataskaitinių metų balanso (Priedas Nr. 1) santykine išraiška: 1 pav. VĮ VMC 2007 ataskaitinių metų turtas 2 pav.VĮ VMC 2007 ataskaitinių metų nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai Absoliutinės pelno (nuostolių) ataskaitos vertės kitimas pateiktas 3 paveiksle. 2007 m. buvo didžiausios visų rodiklių reikšmės. Todėl galima teigti, kad šie metai įmonei buvo itin pelningi, ypač po 2006 m. patirtų nuostolių. Didžiausias pelno rodiklių augimas pasiektas 2007 metais, nes 2006 m. buvo patirtas nuostolis. 2007 m. gana ženkliai išaugo pardavimo pajamos ir bendrasis pelnas; pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos augo lėčiau. Tai teigiamas poslinkis, rodantis, jog sunormalizuotas pajamų ir išlaidų santykis, kas leido padidinti pelną. Todėl galima teigti, jog 2007 m. tendencija yra palanki įmonės veiklos plėtimui. Ji gali racionaliai didinti savo einamąsias išlaidas, išlaikydama patenkinamą pelno normą. 3 pav. Absoliutinių pelno (nuostolių) ataskaitos verčių kitimas 4 paveiksle pateikta pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra rodo, kad 2007 m. pardavimo savikaina sudarė mažiausią dalį - 34,52 proc. įmonės pardavimų, kai 2006 m. didžiausią - 41,83 proc. Vidutiniškai nagrinėjamu laikotarpiu pardavimo savikaina sudaro 37,55 proc. [(34,52+41,83+36,31)/3] įmonės pardavimo pajamų. Šis rodiklis gali būti panaudotas ateities prognozėms. Pardavimo savikainos lyginamųjų svorių tendencija rodo, kad 2006 m. VĮ VMC veikla buvo šiek tiek sutrikusi. O jos sutrikimų priežastis galima nustatyti tik atlikus santykinių rodiklių analizę, kuri pateikta toliau esančiuose kursinio darbo skyriuose. Bendrojo pelno procentas didžiausias buvo 2007 metais, mažiausias - 2006 metais. Vidutinis per trejus metus bendrojo pelno procentas yra 62, 45 proc. [(65,48+58,17+63,69)/3]. 4 pav. Procentinė pelno (nuostolių) ataskaitos struktūra Veiklos sąnaudos labai didelį dalį - net 66,28 proc. pajamų - sudarė 2006 metais, dėl šios priežasties įmonė tais metais patyrė nuostolių. 2007 metais veiklos sąnaudos sudarė 55,86 procentus. Vidutinis rodiklis yra 60,3 proc., kuris yra pakankamai didelis nagrinėjamu laikotarpiu. 2.2. Balanso horizontalioji ir vertikalioji analizė 4 lentelėje (Priedas Nr. 4) atlikta 2005 – 2007 m. balanso horizontalioji analizė atskleidė tokias tendencijas, kurios pateiktos 5 paveiksle: ◦ 2007 m. palyginus su 2006 m., didėjo turtas, t.y. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, bei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai; ◦ 2007 m., palyginus su 2006 m., mažėjo nuosavas kapitalas; ◦ 2007 m., palyginus su 2005 m., mažėjo visi bendrieji straipsniai, t.y. ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, o ypatingai nuosavas kapitalas; ◦ 2007 m. trumpalaikio turto didėjimą lėmė visų sudėtinių straipsnių, t.y. atsargų, gautinų sumų ir pinigų, didėjimas; ◦ 2006 m. nuosavo kapitalo mažėjimą lėmė įmonės patirti dideli nuostoliai. Atlikta balanso vertikali analizė, pateikta 5 lentelėje (Priedas Nr.5 ), atskleidė balanso struktūros ypatumus Vertinant 5 paveiksle pateiktus 2006 ir 2007 m. duomenis, t.y. padidėjimus ankstesnio laikotarpio atžvilgiu, pastebime, jog 2007 m. buvo bendras viso turto žymus augimas, o 2006 m. – viso turto nedidelis mažėjimas. Todėl galima teigti, kad įmonės veikla 2007 m. atsigavo ir tapo sėkminga. 5 pav. Balanso straipsnių horizontalus kitimas 6 paveiksle pateikta dalinė trumpalaikio turto struktūra rodo, kad 2005m. didžiąją trumpalaikio turto dalį sudarė atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (45,28 proc.) bei pinigai ir pinigų ekvivalentai (51,47 proc.). 2006 m. ši struktūra pasikeitė: didžiąją trumpalaikio dalį sudarė tik atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (64,58 proc.). Tuo tarpu 2007 m. trumpalaikio turto struktūra išliko panaši į 2006 m. 6 pav. Trumpalaikio turto struktūra (dalinė) 4 lentelės (Priedas Nr.4) duomenys rodo, kad ilgalaikio turto sudedamoji dalis pasikėtė tik 2007 m., kai atsirado naujas straipsnis – nematerialusis turtas, kuris sudarė 24,61 proc. ilgalaikio turto. 7 paveiksle pateikta bendroji turto struktūra. Pastebima tendencija, jog trumpalaikio turto procentinė dalis kiekvienais metais vis mažėjo, kai tuo tarpu ilgalaikio turto dalis vis didėjo. Galiausiai 2007 m. ilgalaikio turto procentinė dalis bendroje turto sumoje tapo didesnė nei trumpalaikio turto. 7 pav.Turto struktūra 8 paveiksle pateikta nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų struktūra. Pastebime, kad didžiausi svyravimai šioje struktūroje vyko 2006 m., o 2007 m. bendroje viskas stabilizavosi. 2005 m. neigiamas nepaskirstytas pelnas didelės įtakos neturėjo nuosavo kapitalo mažėjimui. Tuo tarpu 2006 m. neigiamas nepaskirstytas pelnas nulėmė į neigiamą pusę nuosavo kapitalo pasikeitimą. Be to, tais pačiais metai žymiai išaugo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, t.y. nuo 95,82 iki 170,79 proc. bendroje sumoje. 8 Pav. Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų struktūra 3. VĮ “VILNIAUS METROLOGIJOS CENTRAS” SANTYKINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ Įmonių finansinei būklei įvertinti naudojama daug rodiklių, kurie dažniausiai parodomi balanse, pelno (nuostolio), pinigų srautų ir kitose ataskaitose. Daugelis rodiklių yra tarpusavyje susieti ir iš jų galima apskaičiuoti kitus rodiklius. Rodikliai vieni nuo kitų skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Kai kurie rodikliai pateikia kritinės svarbos informaciją einamajai trumpalaikei įmonės veiklai garantuoti. Šie rodikliai dažniausiai nagrinėjami tada, kai įmonės vadovybė neturi ilgalaikių ją dominančių perspektyvų. Tačiau paprastai, aptarus einamuosius reikalus, nagrinėjamos ilgesnio laikotarpio perspektyvos. Šiuo atveju apskaičiuojami ir analizuojami rodikliai, galintys padėti priimti perspektyvinius sprendimus, numatyti įmonės veiklos ilgalaikei strategijai. Kadangi finansinės būklės rodiklių yra daug, tai juos sugrupuosime į keletą grupių: • Pelningumo rodiklius; • Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo rodiklius; • Veiklos efektyvumo rodiklius; • Kapitalo rinkos rodiklius. 3.1. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo rodiklių analizė Įmonės mokumas – tai jos sugebėjimas įvykdyti savo ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus partneriams, bankams, mokesčių inspekcijoms ir kitoms institucijoms (V. Gronskas, 2005, 181 p.). Bendrai įmonės nemokumą galima nustatyti palyginus nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodiklius. Įmonė yra nemoki tada, kai jos nuosavas kapitalas yra mažesnis už bendruosius (ilgalaikius ir trumpalaikius) įsipareigojimus. Šiuo atveju įmonė yra nemoki, nes: 2005 m. nuosavas kapitalas (1 427 Lt) 2. Andrius Bogdanovičius: Poreikis privatizuoti kitaip

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!