Fizikos mokslo raida Lietuvoje

2005 m.
Fizika, arba gamtos filosofija Lietuvoje nuo 1579 m. pradėta dėstyti Vilniaus universitete. XVII a. pirmoje pusėje, kai vakarų Europoje sparčiai plėtojosi gamtos mokslai ir filosofija, universiteto profesoriai informuodavo apie naujus mokslo pasiekimus: eksperimentinį gamtos reiškinių tyrimo metodą, G. Galilėjaus, J. Kaplerio, M. Koperniko darbus. Optikos ir elektros eksperimentai buvo daromi prie Vilniaus universiteto įsteigtame muziejuje. Osvaldo Krygerio veikalas ,,Matematikos mokslų santrauka” išleista 1632 m. lotynų kalba yra seniausias išlikęs Lietuvos autoriaus darbas. Krygerio sukurta fizikų mokykla sprendė optikos, astronomijos, mechanikos (balistikos) problemas. Kazimiero Simonavičiaus veikalas ,,Didysis artilerijos menas”, kuris buvo parašytas Amsterdame 1650 m. lotynu kalba, išgarsėjo visoje Europoje ir buvo išverstas į prancūzų, vokiečių bei anglų kalbas. Joje pirmą kartą iškelta kelių pakopų raketos ir raketinės artilerijos idėja. XVIII a. II pusėje imta reformuoti mokymo programą: buvo dėstomos gamtos mokslų ir gtamtos filosofijos – fizikos – naujienos, įvairios pažiųros į materiją ir jos judėjimą. Klostėsi ekperimentinės užuomazgos. 1753 m. Tomo Žebrausko dėka buvo įsteigtas ekperimentinės fizikos kabinetas, įkurta astronomijos observatorija. Žanas Flėrė 1761 -1765 m. skaitė pirmąjį ekperimentinės fizikos kursą, suorganizavo laboratorinius darbus, praturtino fizikos kabinetą. Lietuvos fizikos raidai didelę įtaką turėjo Vilniaus Antakalnio trinitorių kolegijos filosofo Dionyzo Dzialtovskio fizikinio filosofinio pobūdžio išvados – jis susiejo materiją, judėjimą, erdvę ir laiką, pabrėžė judėjimo, ervės ir laiko santykinumą, gynė daugybės pasaulių idėją.
1773 m. Vilniaus universitete įsteigta fizikos mokslų kolegija. 1797 m. ji pertvarkyta į fizikos fakultetą su teorinės ir eksperimentinės fizikos katedromis. Fizikos mokymas pagerėjo kai eksperimentinės fizikos kursą 1781 – 1804 m. skaitė Juozapas Mickevičius, aiškindamas fizikos dėsnių praktinį taikymą. Fizikos katedroje 1804 – 1814 m. dirbo Steponas Stublevičius. Jis suorganizavo sistemingus fizikos laboratorinius darbus, mokslinius tyrimus, parašė pirmajį vadovėlį ,,Trumpas fizikos pradmenų rinkinys” (1816 m. lenkų kalba). Po jo mirties iki 1819 m. fiziką dėstė Kajetonas Krasovskis, 1819 – 1831 m. Feliksas Dževinskis, toliau plėtęs fizikos kabinetą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!