Fosforo trąšos

Darbo ištrauka

Šiais laikais daug žmonių tręšia savo dirvas, kad būtų kuo didesnis derlius. Bet dažnai nesusimąsto, kad gali sutaupyti pinigų ir savo sveikatos jei tinkamu kiekiu treš savo daržoves. Šiais laikais stambiejie ūkininkai jau stengiasi apskaičiuoti, kiek reikia tam tikram plotui patręšti trašų, kad būtu sutaupyta kuo daugiau pinigų ir daržoves nebūtų kensmingos mūsų sveikatai, kai sukaupia savyje daug nitratų. Ši tema yra labai svarbi, nes iš seniau yra įprotis tręšti dirvas labai dideliu kiekiu trąšų. Tai dažniausiai atsiperka nitratų susikaupimu daržovėse ir likusių trąšų patekimu į gruntinius vandenis ir upes. Aš manau, visi tikrai nežino kokias ir kokios rūšies jų tėvai naudoja trąšas. Tai bandysiu paneigti arba patvirtinti atlikus tyrimą tarp mokinių.Literatūros pagalba supažindinti su trąšų rūšimis, jų poveikiu aplinkai ir mūsų organizmui. Taip pat atlikti tyrimą apie fosforo trąšas.Trąšos yra labai naudingas įrankis auginant daržoves ar ką nors kita. Bet kai yra padauginama trąšų norma tam tikram kiekiui augalų, jos tada kenkia mūsų sveikatai. Taip yra, todėl, kad viršijus trąšų normą, augalai isisavina nitratų perteklių. Mūsų organizme nitratai yra paverčiami nitritais, galinčiais sukelti vėžį, Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos normas vienas suaugęs žmogus su maistu gali gauti ne daugiau kaip 200-300 mg. nitratų per parą. Tai parodo, kad maži kiekiai taip pat labai kenkia mūsų sveikatai. Jei daržoves tręšime labai daug, jos tikrai neužaugs iki rekordinio dydžio, o gali būti, kad išvis nebeauks.Pagrindinės trąšos yra šios: azoto, fosforo ir kalio.Plačiau kalbėsiu apie fosfororo trąšas. Prieš keliasdešimt metų, kai sėkmingai auginti tikrai geri derliai, žemdirbiai nesuko galvos dėl šių medžiagų. Tačiau prieš 20–30 metų ūkiai labai rimtai laikėsi kalkinimo programų. Naudoti dolomitmilčiai, kurių sudėtyje yra apie 30 proc. magnio ir 70 proc. kalcio, pakankamai praturtindavo dirvą. Pakankamai sieros į dirvą patekdavo kartu su fosforo trąša – granuliuotu superfosfatu, liaudiškai dar vadinamu zuperiu, bei tuometinė intensyvi pramonė išmesdavo į atmosferą daug daugiau sieros, kuri su lietumi patekdavo į dirvą. Fosforo trąšos neišsiplauna. Planuojant tręšimą fosforu, reikėtų atsiminti tris pagrindinius dalykus:98–99 proc. išberto į dirvą fosforo neišsiplauna, todėl ir daugiau pasėlį patręšus fosforu, perteklių augalai pasiims kitais metais; išbėrus fosforo trąšų į dirvą, augalai juo pradeda maitintis tik po 2–4 savaičių; fosforas beveik 10 kartų reikalingesnis augalams dygimo metu ir ankstyvaisiais augimo tarpsniais, negu vegetacijos pabaigoje. Jei fosforo nepakanka ankstyvaisiais tarpsniais (pavyzdžiui, žieminiams kviečiams jis svarbiausias iki pirmojo bamblio pasirodymo), tai vėliau patręšus didelės reikšmės derliaus dydžiui jis nebeturės. Dažniausiai daroma klaida tręšiant – fosforo trąšos išberiamos per vėlai. Tinkamiausias laikas tręšti fosforu yra prieš sėją arba sėjos metu. Žiemkenčiuose fosforo trūkumo požymius galima pastebėti pavasarį vegetacijos pradžioje: ant žieminių javų stiebo po apatiniu lapu atsiranda mėlynai violetinės dėmės. Rapsų lapai tampa daug tamsesni – violetinio atspalvio. Tokiais atvejais reikia suskubti patręšti pasėlį fosforu per lapus, tačiau tai veiksminga tik 2–5 dienas.(www.manoukis.lt) ...

Kiti mokslo darbai