Gaisrinio vandentiekio teorija

l. BENDROSIOS ŽINIOS APIE VANDENTIEKIUS Vandentiekis-inžinerinių įrenginių kompleksas. Tokį kompleksą sudaro vandens ėmimo, jo kokybės gerinimo, laikymo, transportavimo bei paskirstymo vandens naudotojams įrenginiai. Vanduo reikalingas troškuliui malšinti, maistui gaminti, kūno švarai palaikyti, sanitarinėms - higieninėms reikmėms tenkinti.Daug vandens suvartojama pramonės įmonių gamybinėms reikmėms. Kai kurių pramonės šakų įmonės ir energetikos objektai suvartoja vandens daugiau negu dideli miestai. Yra tokių pramonės šakų, kurių įmonės kelia vandens kokybei specifinius reikalavimus, dažnai joms tenka tiekti kokybiškesnį vandenį negu geriamasis. Nuo vandens kokybės ir nuo to, kaip organizuotas pramonės įmonių aprūpinimas vandeniu, priklauso įmonių produkcijos kokybė ir savikaina. Vanduo vartojamas ir priešgaisrinėms reikmėms-jis padeda saugoti nuo ugnies vertingus įrenginius bei pastatus. Daug vandens reikia kaimo gyvenviečių ir sodybų buitinėms -sanitarinėms sąlygoms gerinti, jų kultūriniam lygiui kelti, žemės ūkio produkcijai gaminti, jos gamybai industrializuoti Specialus gaisriniai vandentiekiai įrengiami retai-jie skirti specifiniams objektams. Dažniausiai miestų ar gyvenviečių vandentiekiai, skirti gyventojų, pramonės įmonių ar kitų vandens naudotojų aprūpinimui vandeniui, kartu atlieka ir gaisrinių vandentiekių funkcijas. Centralizuotas geriamojo vandens tiekimas-techninių priemonių visuma, skirta aprūpinti geriamuoju vandeniu gyvenamąją vietovę, jos dalį ar grupę vandens vartotojų. Individualus (vietinis) geriamojo vandens tiekimas-pavienių sodybų, įmonių, įstaigų arba kitų objektų aprūpinimas geriamuoju vandeniu, taip pat geriamojo vandens tiekimo sistemos transporto priemonės. Statinių vidaus vandentiekis-geriamojo vandens statiniuose esantys vamzdynai ir kitą vandens paskirstymo įranga, sujungta su lauko vandentiekio vamzdynu. 1.1. Vandens vartotojai Buitinio (geriamojo) vandens vartotojai-vandenį vartoja gerti, maistui gaminti, praustis, skalbti, buities tarnybų (siuvyklų, skalbyklų, kirpyklų, parduotuvių, taisyklų ir kt.) reikmėms, civilinių pastatų švarai palaikyti ir gyvenvietėms tvarkyti (želdiniams ir gatvėms laistyti, fontanams ir baseinams papildyti ir kt.). Buitinis vanduo turi būti nekenksmingas sveikatai, jame negali būti ligas sukeliančių bakterijų, jis turi būti skaidrus, bekvapis, malonaus skonio (HN 24:1998). Tik laistymui bei gaisrų gesinimui galima naudoti ir prastesnės kokybės vandenį. Buitinio vandens naudojimo vietos: gyvenamieji namai (daugiabučiai, bendrabučiai, sodybos), pramonės jr žemės ūkio įmonės bei gamybinės įstaigos (darbuotojų reikmės ir pan.), viešieji pastatai (bažnyčios, teatrai, muziejai, sporto salės, mokyklos ir kitos įstaigos; taip pat aptarnavimo sfera: siuvyklos, skalbyklos, kirpyklos, parduotuvės, taisyklos ir kt.), viešosios vietos (gatvės, aikštės, želdynai). Gamybinio vandens vartotojai vandenį naudoja pramonės, transporto, energetikos, žemės ūkio ir k įmonių įvairiems gamybiniams procesams: produkcijai gaminti, žaliavoms ir dirbiniams plauti, įrenginiai-aušinti, garui gaminti, drėkinti ir kt. Gamybinio vandens reikmė nustatoma remiantis technologiniais skaičiavimais. Vandens poreik' produkcijos vienetui gaminti labai nevienodi, nes priklauso nuo žaliavos rūšies, gamybinių įrenginių aparatų tipo, vietinių sąlygų. Girdomojo vandens vartotojai-girdomuoju vandeniu vadinamas vanduo, vartojamas naminių gyvul paukščių ir žvėrelių girdymui, priežiūrai, patalpų tvarkymui ir pašarų ruošimui. Šio vandens kokybė papras; turi prilygti geriamojo vandens kokybei. Vanduo gaisrų gesinimui. Priešgaisriniu vandeniu vadinamas bet koks vanduo, skirtas gaisrų gesinimi Priešgaisrinio vandens matas-skaičius gaisrų, galinčių vienu metu kilti miesto, miestelio, gyvenvieu pramonės rajono ar grupės įmonių teritorijoje. Vandens reikmė taip pat priklauso nuo miesto didumo, pastų aukščio, atsparumo ugniai, pastatuose vykstančios gamybos pobūdžio, todėl yra apskaičiuojamas pat atitinkamas priešgaisrines normas. 1.2. Vandens vartojimo normos Suvartojamo vandens kiekis priklauso ne tik nuo naudotojų skaičiaus, bet ir nuo daugybės sąlygų:pastatų techninės įrangos (kuo komfortiškesnis pastatas tuo daugiau reikia vandens), mie*pobūdžio (kultūros ir renginių centrai, kurortiniai miestai ir kt.) tiekiamo vandens kokybės, vandens tiekimo slėgio, vandens apskaitos ir kt. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į būsimą vandentiekio išvystymą, bei pramonės ir žemės ūkio įmonių tai Lietuvos Respublikos miestai, miesteliai suskirstyti į 6 kategorijas. Vandens vartojimo normos nustatytos kiekvienai miesto ar miestelio kategorijai. 1kategorijos miestai ir kurortai (12 m.): Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Marijampolė, Teisi Druskininkai, Palanga, Neringa, Birštonas. 2kategorijos miestai (10 m.): Elektrėnai, Jonava, Kėdainiai, Mažeikiai, Visaginas, Trakai, Ukmerge,Utena. 3kategorijos miestai (10 m.): Anykščiai, Biržai, Radviliškis, Rokiškis, Varėna. IV kategorijos miestai ir miesteliai (30 m.): Gargždai, Garliava, Kybartai, Kupiškis, Pasvalys, Saki Vievis, Zarasai. V kategorijos miestai ir miesteliai (57 m.): Akmenė, Ariogala, Obeliai, Pandėlys, Rietavas, Salantai, Simnas, Skaudvilė, Varniai, Žagarė, Žiežmariai. VI kategorijai priklauso kiti miesteliai ar gyvenvietės. Sąlyginės buitinio vandens vartojimo normos pateiktos RSN -92 lentelėje. 1.3. Vandens šaltiniai Vandens šaltiniai: paviršinio vandens telkiniai-upės, tvenkiniai, ežerai, kūdros, kanalai, jūros; požeminio vandens telkiniai. Paviršinių vandenų vandens imtuvai yra krantiniai ir vaginiai. Charakteringi vandens debitai Paviršinių telkinių vandens, požeminio vandens, atmosferinio vandens. Lietuvos higienos norma. 24:1998; Pasaulio Sveikatos Organizacijos, Europos Sąjungos Tarybos direktyva 98/83/EEC dėl žir vartojimui skirto vandens kokybės. Reikalavimai gamybai skirto vandens: aušinimo sistem technologinėms sistemoms, energetikai, žemės ūkiui, gaisro gesinimui, laistymui. 1.5. Vandens vandentiekiams ruošimas Geriamojo vandens ruošimas iš paviršinių vandens telkinių, iš požeminio vandens. Techninio van ruošimas-grubus skaidrinimas. Specialusis vandens ruošimas: minkštimams, druskų šalinimas, šalinimas, aušinimas, stabilizacija. Vandens imtuvai turi būti įrengti taip, kad: 1) galėtų nuolat nepertraukiamai imti reikiamą vandens dabitą, 2) būtų atsparūs ir pakankamai stabilūs įjuos slegiančio vandens, ledo atžvilgių; 3) nepatektų per vandens ėmimo angas plūduriuojančios šiukšlės, stambesni nešmenys; 4) šaltu metų laiku vandens ėmimo angos neapledėtų ar neužsikimJtų ižu; 5) netrukdytų laivybai; 6) imant vandenį iš telkinių turinčių reikšmę žuvininkystei, turėtų nuo žuvų apsaugos priemonės; 7) būtų galima valyti ir remontuoti nenutraukiant vandens tiekimo. Požeminio vandens imtuvai. Požeminis vanduo: spūdinis, nespūdinis, gruntinis (artezinis). Vertikalieji požeminio vandens rinktuvai: gręžiniai, šachtiniai šuliniai (tobulieji, netobulieji). Horizontalieji rinktuvai: vamzdiniai, galerijiniai, tranšėjiniai, spinduliniai. Priemonės vandens iš gręžinių (ar šachtinių šulinių) tiekimui: gelminiai siurbliai, horizontalieji siurbliai, erliftai, sifoninės linijos, fontanuojantieji gręžiniai. 1.4. Gamtinio vandens savybės ir vartotojų reikalavimai 2.VANDENTIEKIŲ KLASIFIKACIJA. GAISRINIAI VANDENTIEKIAI. VANDENS GAISRŲ GESINIMUI REIKMĖ 2.1. Vandentiekiu klasifikacija, sudėtis, principinės schemos Vandentiekiai klasifikuojami pagal daugelį požymių. Dažniausiai skiriamieji požymiai yra vandentiekos objektų bei vandens naudojimo juose pobūdis ir tiekimo kooperavimo laipsnis. Pagal tai, kokie yra vandentvarkos objektai, skirtini komunaliniai, gamybiniai ir žemės ūkio vandentiekiai. Komunaliniai vandentiekiais (miestų vandentiekiai) tiekiamas tik geriamas vanduo miestams bei gyvenvietėms įvairiems, bet pirmiausia buitiniams reikmėms. Gamybiniais vandentiekiais aprūpinamos pramonės įmonės įvairios kokybės gamybiniu vandeniu. Žemės ūkio vandentiekiais tiekiamas vanduo į kaimo gyvenvietes, gamyklas, žemės ūkio įmones ir kitus žemės ūkio objektus. Jų vandens kokybė priklauso nuo to, kam jis skiriamas. Pagal tai iš kokių gamtinių vandens šaltinių vanduo tiekiamas vartotojams, vandentiekiai būna naudojantieji paviršinio vandens šaltiniais ir požeminį vandenį. Lietuvoje miestai ir miesteliai, žemės ūkio objektai, sodybos, kai kurie pramones objektai aprūpinami vien tik iš požeminio vandens šaltinių. Pagal tai, kaip vanduo naudojamas, vandentiekiai yra vienkartinio, kartotinio naudojimo ir apytakiniai. Vienkartinio naudojimo vandentiekiais tiekiamas vanduo panaudotas išleidžiamas į nuotaky na. Tai komunaliniai, žemės ūkio ir daugelis gamybinių vandentiekių. Kartotinio naudojimo vandentiekiai įrengiami, kai viename objekte panaudotas vanduo tinka (toks, koks yra arba paderintas) kitiems naudotojams (paprastai gamybinėms reikmėms). Apytakiniame vandentiekyje naudotas vanduo išvalomas, ataušinamas ir grąžinamas į gamybą. Pagal tai, kaip pavieniai objektai aprūpinami vandeniu, vandentiekiai skirstomi į: vietinius, grupinius, rajoninius. Vietiniais vandentiekiais aptarnaujamas vienas objektas (miestas, gyvenvietė, įmonė). Grupiniais vandentiekiais aprūpinami vandeniu keli tam tikroje teritorijoje išsidėstę palyginti nedideli objektai (pvz. Miestas ir kelios netoli jo esančios miestelių, gyvenviečių gyvenvietės). Rajoniniais vandentiekiais tiekiamas vanduo didžiulėje teritorijoje išsidėsčiusiems naudotojams. 2.2. Gyvenviečių, miestu ir pramonės imoniu gaisrinės vandentiekos sistemos. Miestuose ir gyvenvietėse (miesteliuose) dažniausiai įrengiami jungtiniai ūkio-buities (komunaliniai) priešgaisriniai vandentiekiai. Pramonės įmonėse (pramoniniuose rajonuose) taip pat dažniausiai įrengiami jungtiniai ūkio-buities priešgaisriniai vandentiekiai; gamybiniai-priešgaisriniai vandentiekiai arba jungtiniai ūkio-buities- gamybiniai-priešgaisriniai vandentiekiai. Tačiau pramonės įmonėse, esant reikalui, gali būti įrengiami specialūs gaisriniai vandentiekiai. Mažose gyvenvietėse (miesteliuose) priešgaisrinių vandentiekių sistemos gali turėti savų specifinių bruožų. Miestuose įrengti atskirus (savistovius) gaisrinius vandentiekius ekonomiškai neapsimoka ir techniškai netikslinga, nes: -komunalinio vandentiekio sistema yra labiausiai išvystyta; -ja tiekiamas geriamas vanduo ne tik gyventojų reikmėms gyvenamuose rajonuose, į administracinius ar kultūrinės veiklos paskirties pastatus bet ir į pramonės įmones, buitinėms darbuotojų reikmėms ar net ir gamybinėms reikmėms (maisto pramonė); -komunalinėms reikmėms, net įrengiant jungtinį ūkio-buities-gaisrinį vandentiekį, didžiausia vandens reikmė tenka komunalinėms reikmėms net ir tuo atveju kai vanduo tiekiamas ir gaisrų gesinimui (ypač didesniuose miestuose), todėl jungtinės ūkio-buities-gaisrinės sistemos darbas užtikrinant visos sistemos patikimumą, pasižymi stabilumu. Gamybiniai vandentiekiai apjungiant juos su gaisriniais vandentiekiais įrengiami retai, nes: -gamybinio vandentiekio tinklai palyginti mažai išvystyti (vanduo tiekiamas tik stambiems vartotojams); -daugeliui technologinių procesų vanduo tiekiamas griežtai nustatytu debitų ir slėgių režimu, dėl vandens ėmimo gaisrams gesinti, gali sutrikti technologiniai parametrai (avarijos, produkcijos kokybė). Savistovūs gaisriniai vandentiekiai įrengiami tik tais atvejais kai jų apjungimas su komunaliniais (ūkio-buities) ar gamybiniais vandentiekiais techniškai ar ekonomiškai yra netikslingas. Pvz. Pramonės rajone ar stambioje pramonės įmonėje vandens reikmė gamybiniams procesams ir ūkio-buities tikslams yra nedidelė, o gaisriniams tikslams reikalingi dideli vandens debitai. Savistovūs gaisrinis vandentiekis dažniausiai įrengiamas tik ypač gaisrams pavojinguose objektuose- naftos, perdirbimo, medžio apdirbimo ir sandėliavimo bei panašios paskirties objektuose, suskystintų dujų saugyklose ir kt. Gaisriniai vandentiekiai (savistovūs ir jungtiniai) būna žemo ar aukšto slėgio. Laisvasis vandens slėgis virš žemės paviršiaus gaisravietės vietoje žemo slėgo vandentiekio tinkle turi būti ne mažiau 10 m.v.st. Iš tokių vandentiekių tinklo reikalingas vandens slėgis gesinant gaisrus gaisriniuose švirkštuose, sukuriamas gaisriniais siurbliais įrengtais mobiliose gaisrinėse gaisrų gesinimo priemonėse nuo gaisrinių hidrantų gaisrinėse žarnose iki gaisro gesinimo vietos Aukšto slėgio gaisrinio vandentiekio sistemos vanduo į gaisro gesinimo vietą tiekiamas iš vandentiekio tinklo pro hidrantus gaisrui gesinti žarnomis, o reikalingas slėgis gaisriniuose švirkštuose sukuriamas stacionariniais siurbliais siurblinėse. Vandentiekių sistemos gali aptarnauti kaip vieną objektą (miestą ar pramonės įmonę) taip ir keletą objektų. Kad vandenį tiekti reikalingu slėgiu į skirtingas teritorijas kurių aukščiai ženkliai skiriasi, įrengiami zoniniai vandentiekiai. Aprūpinant vandeniu nedideles gyvenvietes charakteringa tai, kad buitinėms reikmėms vandens kiekiai lyginant su vandens reikme gaisrų gesinimui yra palyginti nedideli. Įrengiant jungtinį buitinį-gamybinį-gaisrinį vandentiekį (analogiškai miestams), mažose gyvenvietėse gaisro gesinimo metu, tokia vandentiekio sistema turi užtikrinti gerokai didesnį tiekiamo vandens debitą lyginant su tuo kuris reikalingas gyvenvietei kai gaisrų joje nėra. Tam vandentiekyje tektų numatyti dideles jo rezervines galimybes, kurios būtu išnaudojamos tik gesinant gaisrus (didesnio našumo siurblinės, didesnės atsarginių rezervuarų talpos, didesni tinklo vamzdynų skersmenys ir kt). Visa tai ženkliai pabrangintų vandentiekį. Todėl gana dažnai nedidelėse gyvenvietėse įrengiamas tik buitinis-gamybinis vandentiekis, o gaisrams gesinti vanduo imamas iš vandens telkinių arba iš -•*•••* priešgaisrinėms vandens atsargoms sukaupti ir laikyti specialių talpų-rezervuarų, užpildomų vandeniu iš gyvenvietės vandentiekio tinklo. (Vanduo iš gręžinių, šachtinių šulinių Lietuvos sąlygomis).Vandens tiekimas gaisrams gesinti galimas ne tik nedidelėse gyvenvietėse bet ir kai kuriais atvejais leidžiamais RSN 136-92: 1) gyvenvietėmstki 5000 gyventojų; 2) atskirai stovintiems iki 1000 m3 tūrio visuomeniniams pastatams, esantiems gyvenvietėse neturinčiose žiedinio gaisrinio vandentiekio; C, D ir E kategorijų gamybiniams pastatams, kai gaisro gesinimui iš lauko reikalinga 101/1 vandens; 3) kaimo gyvenviečių visuomeniniams pastatams; 4) pašarų daržinėms; 5) mineralinių trąšų iki 5000 m3 tūrio sandėliams; 6) radijo televizijos perdavimo stočių pastatams. Gaisrinio vandens tiekimo leidžiama nenumatyti: -gyvenvietėse iki 50 gyventojų; -kai kuriais kitais atvejais valgykloms, kavinėms, pastatytoms ne gyvenvietėse, kai kuriems mažo gamybinio tūrio ugniai atspariems pastatams priklausantiems E gamybos kategorijai ir kt. (detaliau RSN-196-92). 2.3. Gaisrinio vandens reikmes nustatymas Jungtiniuose vandentiekiuose bendroji skaičiuotinė gaisrinio vandens reikmė susideda iš vandens reikmės gaisrams gesinti iš lauko pro gaisrinius hidrantus, vandens reikmės gaisrų gesinimui pastatuose pro gaisrinius čiaupus ir iš vandens reikmės pro stacionarinius sprinklerinius bei drenčerinius gaisro gesinimo įrenginius: Gaisro gesinimas turi būti užtikrintas skaičiuota gaisrinio vandens reikme didžiausio vandens sunaudojimo kitiems reikalams metu. Gali būti neįskaitomas vandens poreikis teritorijos laistymui, dušams, grindų ir technologinių įrenginių plovimui pramonės įmonėse, o taip pat augalų laistymui šiltnamiuose. Gaisrinio vandens reikmės nustatymui įvertinama: -kiek gaisrų gali tekti gesinti vienu metu mieste (gyvenvietėje), pramonės ar žemės ūkio įmonėse; -kokia vandens reikmė vieno gaisro gesinimui; -kokia skaičiuotinė gaisrų gesinimo trukmė. • Gaisrinio vandens reikmės šie skaičiuotini parametrai gaisrams gesinti ir lauko (hidrantų) ir vandens reikmei pastatuose nustatomi RSN 136-92 reikalavimus. Gaisrinio vandens reikmė gaisrų gesinimui pro stacionarinius sprinklerinius ir drenčerinius įrenginius- sutinkamais su techniniais normatyvais automatinių gaisro gesinimo įrenginių projektavimui. Gyvenvietėse (miestuose) vienu metu galinčių kilti gaisru skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus gyvenvietėje, o vandens reikmė gaisrų gesinimui iš lauko-nuo gyvenvietėje (mieste) esančių (ar būsimų) pastatų aukštingumo (RSN 136-92, l lentelė). Gyventojų skaičius Vienu metu kilusių gyvenvietėje ftūkst. gaisrų skaičius Žm.) Keliose gyvenvietėse, aprūpintose vienu vandentiekiu (grupinis vandentiekis) vienu metu kylančių gaisrų skaičius nustatomas įvertinant bendrą gyventojų skaičių. Pramonės įmonėse gaisrai įskaitomi į bendrą gaisrų skaičių gyvenvietėje. Šiuo atvejų skaičiuojamas fiį.vandens kiekis didinamas debitu, reikalingu gaisrams gesinti šiose įmonėse, bet jis negali būti mažesnis už nurodytą RSN- 1 36-92, l lentelėje. Vandens reikme^debitas) vienam gaisrui (l/s) gesinti gyvenamuose ir visuomeniniuose pastatuose, priklauso nuo pastatų paskirties, jų aukštų skaičiaus ir pastatų statybinio tūrio. Skaičiavimams imama pagal RSN-136-92 2 lentelę. Vandens reikmė (debitas) vienam gaisrui (l/s) gesinti pramonės ir žemės ūkio įmonėse priklauso nuo pastatų atsparumo ugniai kategorijos, nuo gamybos ategorijos pagal jos pavojingumą sprogimui, gaisrui, nuo gamybinių pastatų konstrukcijos (pločio ir švieslangių) bei nuo jų statybinio tūrio. Skaičiavimams naudojama RSN-136-92 3 ir 4 lentelę. 3. VANDENS TIEKTUVAI. PAGRINDINĖS ŽINIOS APIE SIURBLIUS 3.1. Siurbliu klasifikaciją. Jų veikimo principas. Pagal jų veikimo principą, juos galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: dinaminius it tūrinius. Prie dinaminių priskiriama mentiniai ir trinties principu veikiantieji siurbliai. Prie tūrinių-stūmokliniai, diafragminiai, rotoriniai, sparneliniai. Vandens tiekimui vandentiekiuose iš dinaminių siurblių grupės dažniausiai naudojami išcentriniai siurbliai priklausantieji mentinių siurblių pogrupei. Mažo našumo vandentiekiuose, išimtinais atvejais, iš tūrinių siurblių grupės-stūmokliniai (plunžeriniai), ar diafragminiai. Išcentrinio siurblio schema ir veikimo principas pateikiami schemoje. Išcentrinių siurblių klasifikacija: -pagal siurbliaračių skaičių-vienračiai, daugiaračiai (daugiaračio siurblio visi siurbliaračiai sujungiami nuosekliai). -pagal skysčio įtekėjimo į siurbliaratį kryptį: vienapusio ir dvipusio; -pagal išvystoma slėgį-žemaslėgiai (iki 20 m v.st.); vidutinio slėgio (20-60 m v.st.) ir aukštaslėgiai; -pagal veleno padėtį: horizontalieji ir vertikalieji su variklių jungiama mova. Gaminami ir blokiniai siurbliai kuriuose siurbliaratis užmautas ant variklio pailginto veleno (elektra, vidaus degimo, turbina); -pagal siurbliaračio sukimosi greitį-lėtaeigiai, normalus ir greitaeigiai; -pagal kitus požymius pusiau panardinamieji, gelminiai. 3.2. Išcentriniu siurbliu darbo parametrai ir iu charakteristikos Kiekvieno tipo siurblys charakterizuojamas šiais parametrais: Q-našumas; H-slėgis; N-galingumas; t|- naudingumo koeficientas, hs-siurblio aukštis. Q-skysčio tūris persiurbiamas per laiko vienetą (m3/s; m3/h; l/s;...). H- m v.st. (atm)-persiurbiamo skysčio lyginamųjų energijų už siurblio ir prieš siurblį skirtumas m v.st. (lyginamoji energija-energija tenkanti l kg skysčio). Išcentriniuose siurbliuose skystis į jo korpusą įsiurbiamas dėl vakuumo kuris jame susidaro besisukant siurbliaračiui. Šis vakuumas turi būti tokio didumo, kad vanduo nugalėjęs hidraulinius pasipriešinimus siurbimo vamzdyje, pakiltų iš apatinio rezervuaro iki siurblio korpuso. Vertikalus atstumas hs nuo skysčio lygio apatiniame rezervuare iki siurblio ašies vadinamas geometriniu siurbimo aukščiu. Paveiksle atvaizduotai išcentrinio siurblio schemai rašoma Bernulio lygtis pjūviams O-O ir 1-1, palyginimo plokštumą imdami pjūvyje 1-1. Siurbliai- hidraulinės mašinos skysčiui suslėgti ir transportuoti. pai/pg=hs+ps/pg+Vs2/2g+tlws Čia pat-atmosferinis slėgis H/m2; ps-absoliutus slėgis siurbliaratyje (pjūvyje O-O) N/m2; hs-geometrinis siurbimo aukštis, m; vs-skysčio tekėjimo greitis vamzdyje, m; g-masės jėgos pagreitis, m/s2; p-skysčio tankis, kg/m3; (1) lygtį galima perrašyti taip: pat -ps=fk+fls+Vs2/2g+hw Pg Kairioje (2) lygties pusėje narys vadinamas vakuuminiu siurbimo aukščiu-hvak; tada: hvai=h,+vs2/2g+hm, m; Geometrinis siurbimo aukštis hs

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!