Gamta ir jos teršimas

Manoma, kad senais laikais prieš kokius 40 tūkst. metų žmonių Žemėje nebuvo daug — galbūt keli milijonai, tad kurį laiką jie mažai trikdė gamtos pusiausvyrą. Slenkant šimtmečiams jų vis daugėjo. Iš pradžių jie gyveno šiltuose kraštuose, vėliau išplito ir kitur. Tobulėjo jų ginklai ir įrankiai. Žmonės gebėjo vis geriau apsiginti nuo didelių plėšrūnų, vis sėkmingiau medžioti. Tad stambūs žvėrys ėmė sparčiai nykti. Prieš 10 — 20 tūkstančių metų Europoje ir kituose kraštuose visiškai išnyko mamutai, didieji elniai, gauruotieji raganosiai, europiniai bizonai, urviniai lokiai ir daugelis kitų rūšių žvėrių.
Manoma, kad prie 1 tūkstančių metų žmonės ėmė verstis žemdirbyste ir gyvulininkyste. Išdegintuose miško plotuose, pelenais patręštoje žemėje, buvo auginami kultūriniai augalai. Gausėjant gyventojų, laisvos žemės lydimams vis trūkdavo, ir miškai buvo be atodairos kertami. Šis miškų naikinimas nesiliauja iki šiol.
Maždaug prieš šešetą — septynetą tūstančių metų susikūrė pirmieji mistai Mesopotamijoje, Egipte, Indijoje. Itin dideliuose aplinka būdavo teršiama ir niokojama beveik taip pat, kaip ir dabar. Daugelis vietovių liko taip nualintos, kad virto pusdykumėmis.
Tačiau tais laikais Žemėje buvo nepalyginamai daugiau laukinės gamtos, nei dabar. Lietuvoje tuo metu augo gūdūs miškai, tekėjo skaidrios kaip krištolas upės. Giriose vaikštinėjo taurai, stumbrai, meškos, upėse neršė gausybė žuvų.
Ypač smarkiai žmogus aplinką ėmė keisti prieš 200 — 250 metų, kai atsirado pramonė. Pradėtos naudoti mašinos, iškastinis kuras, vėliau — elektra. Pramonei reikėjo vis daugiau darbo rankų, tad miestai augo neregėtai greitai. Orą ir vandenį imta teršti be jokio saiko ir atodairos. Miestus nuolat gaubdavo dūmai, upėse aplink pramonės centrus nyko gyvybė. Oro tarša ypač padidėjo atsiradus traukiniams bei automobiliams.
Naikindami miškus, sausindami pelkes, teršdamas gamtą nuodingomis atliekomis, neprotingai švaistydamas jos atsargas žmogus smarkiai pakeitė pirmykštį Žemės veidą, daug kur neatpažįstamai jį subjaurojo.
Oras ne visuomet būdavo švarus ir tada, kai Žemėje žmogaus dar negyventa. Juk nuolat kildavo didžiuliai savaiminiai gaisrai, išsiverždavo ugnikalniai.
Tada dangų aptemdydavo tiršti debesys, pritvinkę aitrių dūmų ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!