Gamtos ir žmogaus ilgaamžiškumo paslaptys

Jau nuo žilos senovės žmonės troško nesibaigiančio ilgaamžiškumo, svajojo būti nemirtingi. Viduramžiais, alchemikai nėrėsi iš kailio, bandydami pagaminti jaunystės eliksyrą, tačiau buvo priversti nuleisti rankas. Civilizacijos lygiui augant, mokslui tobulėjant, buvo išrasti įvairūs vaistai, išgydyta daugybė ligų, sukurta begalės senėjimą stabdančių kosmetikos priemonių… Tačiau žmonės vis dar sensta, jų veidus išraižo raukšlės, plaukus padabina sidabro sruogos… Keista tik tai, kad XXI amžiuje, apkrautame naujausiomis technologijomis, žmonės vis dar serga įvairiausiomis ligomis net nuo pat vaikystės, jau nekalbant apie senatvę, kai daugumą pagyvenusių žmonių užpuola visa ligų virtinė Klausydami, apie ką šnekasi seneliai, dažniausiai išgirstame tuos pačius terminus ir problemas- širdies susirgimai, osteochondrozė, reumatas, radikulitas, sklerozė… Argi taip būdavo ir senovėje? Juk reta būdavo girdėti kaimo žmones, besiskųsdavusius sveikata Skaitant Bibliją ar senąją antikos literatūrą, sunku patikėti, ar tai gali būti tiesa, kad daugelis tada gyvenusių žmonių sulaukė net kelių šimtų metų amžiaus Tikriausiai visi žinome istoriją apie Abraomą, kuris susilaukė sūnaus Izaoko būdamas šimtametis, o mirė būdamas šimto septyniasdešimt penkerių O juk tada nebuvo ligoninių kiekviename mieste, vaistinių kiekvienoje gatvėje, tūkstančių tablečių, kapsulių ir skiepų Ir šiais laikais galima sutikti šimtamečių senolių, gyvenančių tolimuose kraštuose, atskirtų nuo civilizacijos, tačiau sveikesnių už bet kurį iš mūsų Tai kur gi glūdi ta žmogaus ilgaamžiškumo paslaptis? Norint įminti šią mįslę, reikia pažvelgti kur kas giliau, į pačią žmogaus prigimtį. Juk žmogus- tai dalis gamtos, dalis jį supančio gyvojo pasaulio. Ir būtent ten, gamtoje, ir žmogaus rankos nesuniokotose, neužterštose vietose gyventantys žmonės tampa ilgaamžiais. Žmogus ir gamta yra susiję be galo glaudžiai ir jų ilgaamžiškumas priklauso tik vienas nuo kito.
Rodos, kad kai kurios Azijos tautos iš tiesų atrado trykštantį jaunystės fontaną!
Huang Maliang, kuriai jau šimtas ketveri, savo namuose laiko karstą. Jos dvimetis proproanūkis ant jo žaidžia, o pati Huang jį naudoja kaip ramstį savo kelionėms nuo židinio iki virtuvės. Kiti šeimos nariai- septyni Huangai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!