Genetinės ir teminės kritikos raida

Genetinės kritikos išeitis – tai konstatavimas, kad galutinis literatūros kūrinio tekstas su retomis išimtimis yra tam tikro darbo plėtotės, produktyvaus pakeitimų ir taisyklių periodo, kurio autorius atsideda šaltinių ir žinių paieškoms, savojo teksto parengimui bei rašymui ir t.t .– rezultatas. Genetinė kritika tiria gimstančio teksto laiką ir remiasi hipoteze, kad net santykiniai užbaigtas kūrinys tėra jo paties genezės pasekmė. Tam, kad taptų tyrinėjimo objektu, kūrinio genezė turi palikti tam tikrus „pėdsakus“. Tai atlieka genetinė tekstologija. Juk šalia teksto – ir dar prieš jį – gali būti pluoštas autoriaus sukurtų, surinktų, ir kartais išsaugotų „rašymo dokumentų“, vadinamų „kūrinio rankraščiais“. Išlikę rankraščių pluoštai gali skirtis apimtimi ir tipu – nelygu epocha, autorius ir aptariami kūriniai. Tačiau kiekviena rankraščių byla turi jai būdingas ypatybes ir pasakoja išskirtinę istoriją apie tai, kas įvyko nuo tos akimirkos, kai autoriui dar tik kilo pirmoji, miglota jo sumanymo mintis, iki teksto pasirodymo atspausdintos knygos pavidalu. Genetinė tekstologija (kuri tyrinėja pačius rankraščius bei juos dešifruoja) ir genetinė kritika (kuri bando interpretuoti dešifravimo rezultatus) teturi vieną tikslą – atkurti „teksto gimimo“ istoriją ir bandyti joje atrasti jo sukūrimo paslaptis. Iškelti aikštėn ir suprasti literatūros teksto originalumą, remiantis tą tekstą pagimdžiusiu procesu – toks yra šio metodo, užimančio savotišką vietą tarp kitų kritinių diskursų ir pasisakančio už kiek įmanoma platesnį bendradarbiavimą su visais kitais teksto interpretavimo metodais, siekis.
Iki išrandant spaudą, nuo kurios prasidėjo Vakarų kultūros vadinamieji „naujieji laikai“, rankraštis buvo vos ne vienintelis būdas užfiksuoti, perduoti ir išplatinti tekstus, būtent literatūrinius. Viduramžių veikalų, kurie išsaugojo antikos kultūrą, tekstus sudaro skirtingi rankraščių variantai ir daugialypės jų sąsajos.
XV amžiuje išradus spaudą, situacija iškart nepakito. Dar ilgai rankraščiui buvo teikiama pirmenybė. Reikėjo laukti iki XVIII amžiaus pabaigos, kol spausdinimo technikos pasiekimai leido rankraštinį nuorašą galutinai pakeisti atspausdinta knyga, kaip vienintele tekstų platinimo priemone. Rankraštis virto asmeniniu individualios kūrybos ženklu. Jį pradedama vertinti kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!