Gimtojo miesto aplinka: Kaunas

Kauno miestas yra turtingas atvirais vandens telkiniais: be dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno bei Neries – per Kauną teka ir daug nedidelių upelių: Jiesia, Veršvas, Amalė, Gričiupis, Gyris, Marvelė, Sąnaša, Sėmena, o Kauno marios – didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys. Tačiau šių telkinių rekreacinis potencialas yra neišnaudojamas. Miesto teritorijoje tekančių upelių cheminė vandens sudėtis yra gerokai pažeista antropogeninių veiksnių. Kauno marių, kaip ir Nemuno bei Neries upių atveju, rekreacines galimybes taip pat riboja vandens tarša. Upių vandens kokybę įtakoja jų pakrančių tarša bei į upes patenkančios nevalytos nuotekos. Tarša upių apsauginėse juostose įtakoja ne tik paviršinio, bet ir gruntinio vandens kokybę.
Gruntinio vandens kokybė Kauno mieste ypač aktuali dėl to, kad Kauno gyventojų reikmėms naudojamas geriamas vanduo centralizuotai tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių. Kauniečiai geriamuoju vandeniu aprūpinami iš keturių pagrindinių vandenviečių. Trijų vandenviečių vandens kokybė yra gera, tik stambiausioje iš eksploatuojamų vandenviečių – Petrašiūnų – išgaunamas vanduo neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų geriamam vandeniui, kadangi šios vandenvietės vandenyje yra padidintos mangano ir geležies koncentracijos. Šiai problemai spręsti pastatyti vandens gerinimo įrenginiai, kurie, pilnai užbaigti, turėtų užtikrinti tiekiamo gyventojams geriamojo vandens kokybę. Miesto vandentiekio tinklais, kurių bendras ilgis yra apie 946 km, naudojasi apie 90 proc. miestiečių ir tik apie 10 proc. Kauno gyventojų naudoja kastinių šulinių vandenį, kurio kokybė yra prastesnė už centralizuotai tiekiamo vandens kokybę.
Kauno mieste nuotekų tinklai suprojektuoti buitinėms, gamybinėms ir lietaus nuotekoms surinkti. Buitinių nuotekų tinklais, kurių bendras ilgis yra apie 585 km, naudojasi apie 86 proc. gyventojų. Nuotekų tinklų dar trūksta kai kuriuose Kauno mažaaukštės statybos rajonuose, buvusių miesto ribose kolektyvinių sodų teritorijose. Apie 10 proc. visos nuotakinės sistemos sudaro mišrioji sistema, kur kartu surenkamos ir buitinės, ir lietaus nuotekos. Šios nuotekos, praktiškai nevalytos, išleidžiamos į atvirus vandens telkinius, dėl to didėja paviršinių vandenų tarša. Mieste nepakankamas ir pats lietaus nuotekų surinkimas, kadangi dalyje miesto gatvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!