Globalizacija ir globalus verslas

Šiandien globalizacija vaidina labai svarbų vaidmenį, tačiau jos sąvoka suvokiama labai skirtingai. Ypač postsovietinėje erdvėje, kur gajus individualistinis požiūris, šis reiškinys dažniausiai laikomas neigiamu. Kadangi tai eknominis-socialinis-politinis reiškinys, globalizacija liečia visus, taip pat ji veikia ir verslą. Verslui tai - ir naujos galimybės, ir nauji iššūkiai bei problemos. Svarbu suvokti, kas tai yra globalizacija ir globalus verslas, bei pasirinkti, kuri globalizacijos forma ir strategija yra naudingiausia įmonei.
4) apžvelgti investicijų ir kapitalo judėjimo procesus pastaraisiais metais.
Kursinis darbas yra aprašomojo tipo, jame nagrinėta ir susiteminta daugiausiai užsienio mokslininkų ekonomistų, politologų ir sociologų darbai, keletas lietuvių autorių knygų, taip pat naujausi tarptautinių organizacijų pranešimai, tyrimai, ataskaitos bei pasiūlymai.
Pagrindinis sunkumas, su kuriuo susidūrta rašydant šį darbą, buvo kokybiškos lietuviškos literatūros trūkumas. Nuostabą sukėlė, kad retas lietuvių mokslininkas nagrinėja šią temą. Tuo tarpu užsienio literatūros yra išties daug bei kokybiškos ir buvo sunkoka atsirinkti, kas labiausiai tinka. Darbas gal kiek fragmentiškas ir nenuoseklus, nes buvo nelengva nagrinėti tokią plačią temą ir pasirinkti, kuriuos būtent aspektus aptart.
1. Globalaus verslo sąvoka
1.1. Globalizacijos samprata
Globalizacija, kaip visa apimantis procesas, turi daugybę lygmenų ir dimensijų. Iš viso išskiriamos penkios skirtingos koncepcijos: globalizacija kaip internacionalizacija; globalizacija kaip liberalizacija; globalizacija kaip universalizacija; globalizacija kaip modernizacija; globalizacija kaip deteritorizacija. Tradiciškai globalizacijos sąvoka ekonominiu požiūriu apima besiplečiantį tarptautinį išteklių ar gamybos veiksnių (darbo jėgos, kapitalo, prekių) judėjimą. Pagrindinės jėgos, paskatinusios globalizacijos atsiradimą: racionalizmas kaip dominuojantis žinių pagrindas; tam tikri kapitalizmo plėtotės pokyčiai; technologinės komunikacijos ir duomenų perdavimo inovacijos; reguliavimo priemonių formavimasis.
Globalizacija nėra vien ekonominis procesas. Kaip teigia Stuart Wall ir Bronwen Rees, globalizaciją nagrinėja mažiausiai keturios skirtingos mokslo disciplinos: ekonomika, politiniai mokslai, sociologija ir tarptautinių santykių mokslas. Ekonomistai tyrinėja tarptautinės prekybos augimą bei didėjančius tarptautinio kapitalo srautus, politikos mokslininkai mato nykstančią tautinės valstybės sampratą bei naujų formų valdžios formavimąsi, sociologai pastebi iškylančią globalią kultūrą ir globalių kompanijų medijos plėtrą, taptautinių santykių ekspertai linkę fokusuotis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!