Teorija apie gruntus

1.1.Gruntai.Jų klasifikacija,sudėtis.Gruntai yra vir šutinės žemės plutos dulėjimo produktas.Jie skirsto mi į uolinius ir neuolinius.Uoliniai buna kontinenti niai ir jūriniai.Uoliniai gruntai-įvairios kilmės uolie nos, kurių dalelės sujungtos standžiais kristaliniais ar cementiniais ryšiais(dolomitas,klintys).Neuoliniai sk irstomi į dvi grupes:nuosėdiniai nesucementuotieji ir dirbtiniai.Pagal kilmę būna:aliūviai(susiklostę upės tėkmeje),deliuviai(važiuojant šlaitui),ežerų,pelkių, moreniniai,fliuvoglacialiniai,dirbtiniai(technogenini. Lietuvoje 57% yra moreniniai gruntai(jie susiforma vo ledyno slinkimo metu,yra labai tankūs,juose nėra organikos),10%linoglacialiniai,32%įv.kilmės smėlia. Gruntai susideda iš kietosios,skystosios ir dujinės fa zių.Pagal didumą kietosios dalelės kurių d>200mm vad.rieduliais, 60-200mm gargždas, 2-60mm žvirgž das,0,06-2mm smėlis,0,02-0,06mm dulkis,mažiau už 0,02 molis. 1.2 Vanduo grunte.Grunte gali būti garai,hidratinės plėvelės,laisvas vanduo,higroskopinė drėgmė,ledas. Higroskopinė drėgmė tai dalelė kuri pritraukia van dens daleles iš ore esančios oro drėgmės.Higr.drėg mė priklauso nuo dalelių dydžio ir mineralų sudėties. Laisvuoju vandeniu vadinamas grunto porose esantis vanduo,kurio neveikia min.dalelių traukos jėgos.Lai. vanduo skirstomas į kapiliarinį ir gravitacinį.Kapil. pakilęs virš gruntinio vandens paviršiaus,gravi.van duo juda svorio jėgos ar išorinio slėgio sudaro vande ningus horizontas.Laisvas vanduo užšąla.Užšalimo temp.priklauso nuo dalelių.Esant dalelei 0,06 užšąla prie8,6º.Didejant dalelių dydžiui užšalimo t.mažėja. Ledas.Šaldamas gruntas pritraukia vandenį ir padidi na savo tūrį.Jautriausi yra dulkingi ir moliniai grunta. Kapiliarinės savybės.Veikiant mineralinių grun to dalelių ir porų vandens molekulinėms traukos jė goms,kapiliarinėse porose susidaro įgaubti vandens meniskai,o dėl jų grunte atsiranda kapiliarinės jėgos. Jos suteikia gruntams dvi kapiliarines savybes: kapi liarinį vandens kilimą ir kapiliarinį slėgį.Kapi.vande pakilimo aukštis priklauso nuo grunto strukūros, mineralinės ir vandens cheminės sudėties,o labiausiai nuo porų didumo,nuo grunto granuliomet rinės sudėties.Kapi.vandens pakilimo aukštis(Lapla so f.):H­K­=4/­w­d;-skysčio paviršiaus įtempimas;­w­–vandens svoris;d-kapiliarinės poros skersmuo. Kap.slėgis skirstomas į vidinį ir išorinį.Vid. yra mažai drėgname,kai porų van duo susikaupia tuose taškuos kur susiliečia dalelės ir apgaubia juos įgaubtais meniskais.Meniskų pavir šiaus įtempmo sukeltos reaktyvios jėgos suspaudžia daleles.Dėl jėgų susidaro vidinis kap.slėgis ­k­­. Jis grunte pasiskirsto vienodai ir veikia visomis krypti mis.Jo didumas priklauso nuo dalelių didumo ir porų pripildymo vandeniu laipsnio.Vidinį kap.slėgį gali ma aps.pagal Laplaso f.,kai smėlio dalelės yra rutulio formos:­K­=4/d.Išorinis kap.slėgis grunte susidaro dėl kapil.jėgų pakelto ir meniskais pakibusio prie grunto dalelių vandens.Šis slėgis veikia meniskų pa viršiuje kaip ištisa vienodai paskirs apkrova ir lygus pakilusio vandens stulpo svoriui. Filtracinės savybės. Vanduo grunte filtruojasi esant hidrauliniam nuolydžiui,kuris grunte susidaro natūraliai arba apkrovus gruntą.Šiuo atveju grunte su sidaro dideli hidrauliniai nuolydžiai,dėl to vanduo fil truojasi ne tik smėliuose,bet ir moliniuose gruntuose, kurie esant mažiems hidr.nuolydžiams,yra praktiškai vandeniui nelaidūs.Smėlių vandes filtracijos greitis išreiškiamas tiesiniu filtracijos Darsi dėsniu:v=kI;k- filtracijos koef.,I-hidr.nuolydis. Smėlių filtracijos koef.nustatomas labor.filtruojant vandenį per gruntą,kai hidr.nuolydžiai maži,taip pat siurbiant vandenį iš gręžinių. Molinių gruntų filt. koef.nustatomas lab.filtruojant vandenį per gruntą ko mpresiniuose–filtracijos aparatuose,kai hidr.nuolyd žiai dideli ir neleidžiama gruntui brinkti. Filtracijos koef.priklauso nuo grunto granuliometrinės ir minera linės sudėties,tankumo,struktūros, nuo gruntinio vandens cheminės sudėties ir temperatūros. 1.3 Granuliometrinė sudėtis.Įvairaus didumo mineralinių dalelių masė išreikšta sauso grunto masės procentais vadinama granuliometrine sudėtimi.Šis rodiklis taikomas tik gabaliniams ir smėliniams gruntams. Granuliometrine sudetis nustatoma sijojant. Grunto tankis ir vienetinis svoris.Grunto tankis yra natūralaus grunto ir sauso grunto santykis. Natūralaus gru nto tankis yra nesuardytos sandaros ir nepakitusio drėgnumo grunto masės ir jo tūrio santykis:ρ=m/V. Jis priklauso nuo grunto tankumo ir drėgnumo.Jis randamas dviem metodais-žiedo ir parafinavimo. Sauso grunto tankis yra kietųjų dalelių masės ir natū ralios sandaros bei nepakitusio drėgnumo grunto san tykis:ρd=ρ/(1+0.01W).Kietųjų dalelių tankis tai dale lių masės ir jų tūrio santykis:ρs=ms/vs.Jis priklauso nuo dalelių mineralinės sudėties.Kietųjų dalelių tan kis nustatomas piknometru.Grunto vienetinis svoris γ rodo natūralaus grunto vieno m³svorį.Jis apskaič:γ= ρg=mg/V,g-svorio jegos pagreitis. Grunto tankumas.Poringumas.Tankumas rodo smėlio natūralaus sutankėjimo laipsnį jo ribinių po ringumų atžvilgiu.Tankumo laipsnis apskaičiuojama: Id=(emax-e)/(emax-emin),emax,emin-labiausiai išpurent ir labiausiai sutankinto to paties smėlio koeficientai. Smėlis tankus kai 1>Id>0,67.Kokią viso grunto tūrio dalį sudaro porų tūris rodo poringumas,kuris yra po rų tūrio ir viso grunto tūrio santykis%.n=(Vn/V)100. Poringumo koef.yra poru turio ir kietuju daleliu turio santykis vieneto dalimis:e=Vn/Vs.Ryšys tarp šių dyd žių:n=(e/(1+e))100.Smėlių poringumas dažniausiai yra 30....45%, molių 30...55%. Takumo ir plastiškumo drėgniai Wl ir Wp nus tatomi tiriant ne natūralų,o suminkytą gruntą.Plastiškumo drėgnis Wp yra išminkyto molinio grunto drėgnis,pereinant iš plastiško būvio į kietą: Wp=mwp/ms·100=(m1+m)-(m1+ms)/(m1+ms)-m1·100, čia mwp-vandens grunto gabalėliuose masė g, ms-sau sų grunto gabalėlių masė g,m-drėgnų grunto gabalė lių masė g,m1-indelio masė.Takumo drėgnis Wl yra išminkyto molinio grunto drėgnis,gruntui pereinant iš plastiško būvio į takų.T.d. reikalingas molinių gru ntų plastiškumo ir takumo rodikliams skaičiuo tiWl=mwl/ms·100=(m1+m)-(m1+ms)/(m1+ms)m1·100 Plastiškumo rodiklis Ip-skirtumas tarp takumo ir plastiškumo drėgnių Wl ir Wp:Ip= Wl–Wp.Pagal plastiškumo rodiklį nustatomas molinių gruntų pava dinimas.Kai1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!