Gyvenimo filosofija

Filosofija – tai mąstymas, neturintis objekto. Ji apmąsto būties visumą, susijusią su žmogumi, gamta bei visu pasauliu. Filosofiniam mąstymui nėra ribų, todėl dažniausiai joje nėra vieningos nuomonės.
Filosofija nėra pasiekusi nieko tokio, ką būtų galima žinoti ir turėti, nes tai, ką esame priversti pripažinti, tapo moksliniu pažinimu, tai jau nebėra filosofija. Filosofiniam mąstymui, skirtingai negu moksliniam, nebūdinga pažanga, ji pasiekiama kiekvienam intelektui. Filosofija prasideda žmogaus būtyje, ją lemia kaip žmogus suvokia būtį ir save patį joje. Filosofija žmogui yra būtina, todėl ji aptinkama nuomonėje, priežodžiuose, posakiuose, įsitikinimuose, mituose. Filosofijos esmė yra tiesos ieškojimas, o ne tiesos žinojimas, o filosofuoti reiškia būti kelyje, o tai yra likimas laike. Filosofija dažniausiai pasireiškia istorinėse žmogaus akimirkose, tuomet atsiveria pati būtis.
Tikroji filosofavimo prasmė – situacijoje pasiekti tokią tikrovę, kurioje yra žmogus. Teigiama, kad filosofiją reikia patirti, tuomet ji yra vientisa, gyvos minties ir apmąstymo veiksmas bei nusakymas. Visa tai patyręs žmogus gali suprasti tai, kas pasaulyje vadinama filosofija.
Temos pasirinkimo motyvai – žmogaus tikslas yra gyventi ir pasiimti iš gyvenimo visa, kas yra pasiekiama žmogiškajai savybei. Viena iš savybių – žmogaus asmeninio gyvenimo filosofavimas, minčių išreiškimas, tai lėmė pasirenkant šią temą.
Filosofija atsirado tada, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Filosofai mitus vertino kritiškai, tačiau nors filosofija priešino save mitologijai, pagrindą jai atsirasti parengė būtent mitologinis pasaulio aiškinimas. Pasaulio tautos sukūrė įvairiausių mitų, bet žmoniją domina tie, kurie yra susiję su jais artimiausiai, tai pasaulio kilmė, žmogaus atsiradimas bei egzistavimas.
Filosofijoje būties sąvoka reiškia pirmiausia tai, kam būdinga būti, kas būna, egzistuoja. Galima manyti tai, kad būtis – tai pasaulis, tačiau jis paprastai suprantamas kaip jusliniu būdu, regėjimu ir lytėjimu, suvokiami daiktai ir reiškiniai, tai lyg patiriamas dalykas. Viso to pradas yra žmogus. Taigi kas yra žmogus? Fiziologija jį tiria kaip kūną, psichologija – kaip sielą, sociologija – kaip visuomeninę būtybę, vieni į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!