Gyvenimo prasmės problema filosofijoje

Šie poeto P. Mikalausko žodžiai man mintyse iškyla visada, kuomet susimąstau: kodėl gyvename?, kokia buvimo šioje žemėje prasmė..? Juk kiekvienas iš mūsų kažkada susimąstėme apie tai. Žmogaus egzistencijai didelį dėmesį skyrė didieji senovės filosofai Sokratas, Platonas, Aristotelis...Šis amžinasis gyvenimo prasmės klausimas neduoda ramybės ir dabartiniams filosofams. Dažnai jų požiūriai ieškant egzistencijos prasmės išsiskiria, prieštarauja vieni kitiems. Tačiau toks ir yra filosofijos uždavinys: nenutylėti, o stengtis kuo giliau ir išsamiau nagrinėti visus iškilusius klausimus. Todėl filosofijos ir esti nenutrūkstama ir amžina...
Tad nors akies krašteliu žvilgtelėkime į tai, kaip filosofai aiškina amžinąjį gyvenimo prasmės klausimą...
Dėmesiu žmogaus buvimui, egzistencijai išsiskiria viena iš vyraujančių XX a. filosofijos srovių- egzistencinė filosofija. Tai - prasmės filosofija. Daugelis filosofų pagrindinėmis prasmės susikūrimo sąlygomis laiko žmogaus savitumą, savo laimės ir nepriklausomybės išsaugojimą, bei būties pažinimą iš daiktų ir būtybių reikšmių. Tik dėl vieno dalyko mąstytojai beveik sutaria – prasmė nėra randama paprastoje kasdienybėje. Tai „buvimas daugiau“ nei įprasta, vykdant aukštesnį uždavinį ir pašaukimą, tai „reikšmė kitiems“ žmonėms, tai apskritai krikščioniškas gyvenimo stilius, tai „intensyvesnė būties nuovoka“- kaip įvairūs atsakai į žmogaus begalybės ilgesį, kad mus pačius skatintų svarstyti, ieškoti, rinktis, kurti savo gyvenimo prasmę.
Pastaruoju metu, vis dažniau susimąstome: kodėl gyvename, kokia gyvenimo prasmė? O atsakymą į šį sunkų klausimą, deja, sunku rasti. Žmogaus esmė visose jo asmenybės gyvenimo srityse turi būti lemiamas dalykas.Ji turi vis labiau skleistis. Tai būtų esmingiausias žmogaus gyvenimo prasmės įsikūnijimas. Kiekvienas iš mūsų yra pašauktas savo gyvenimu į būtį įnešti vis daugiau tikro, kilnaus žmogiškumo.
Tai darydamas, kiekvienas, laikytųsi gyvenimo įstatymų visose savo asmenybės srityse. Jis visur leistų skleistis savo sveikam, tikram natūralumui, niekada nepasielgtų žiauriai, nesukeltų jokių blogio išsikerojimų. Reikia labai gerbti kūrybos vyksmą visose asmenybės srityse. Šitaip skleistųsi tikras dorovingumas, būtų girdimas sąžinės balsas, būtų paklūstama kategoriškam imperatyvui, apie kurį kalba Imanuelis Kantas. Žmogus pats jaustųsi lyg nešamas kūrėjo valios, lyg ryškiausias jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!