Inžinerinės medžiagos. Teorija

1.Kristalinė metalų sandara.Kristalinė sandara: Juodieji metalai (plienas, ketus, techninis geležis, ferolydiniai).Spalvotieji metalai Al,Cu,Zn,Pb. Jų išgaunama mažiau. Metalų savybės priklauso nuo atomų sandaros ir išsidėstymo. Metalų atomų išoriniai pasluoksniai yra nevisiškai užpildyti elektronų, todėl šie valentiniai elektronai lengvai nutrūksta nuo atomų ir klaidžiodami tarp jų sudaro „elektronų ruką“. Esamt tokiam elektronų rūkui susidaro elektrostatinis ryšys tarp metalo atomų, kuris vadinamas metaline jungtimi. Kristalinė gardelė: visi metalai turi kristalinė sandarą (jų atomai išsidėstę tvarkingai). Amorfinės medžiagos – atomai išsidėstę netvarkingai. Mažiausias taisyklingas atomų derinys erdvėje pasikartojantis kristalinėje medžiagoje bet kokia kryptimi, vadinamas elementariąja kristaline gardele. Metaluose dažniausiai pasitaiko 3 tipų elementariosios gardelės. Kubinė centruoto tūrio(Fe, Cr), kubinė šonuose centruota gardelė( Fe aukstoje temperatūroje), heksagonalinė gardelė(H). Atstumai tarp atomų vadinami gardelės parametrais. Atskirų elementariųjų dalelių nėra. Taisyklingas elementariųju gardelių derinys erdvėje vadinamas kristaline gardele. Atomų skaičius tenkantis vienai elementariajai gardelei vadinamas gardelės tankiu. Kadangi įvairiomis kryptimis kristalinėse gardelėse yra nevienodas atomų skaičius, todėl ir gardelių savybės įvairiomis kryptimis yra nevienodos. Tai vadinasi anizotropija. Metalai susideda iš daug įvairiomis kryptimis orientuotų gardelių. Todėl metalų savybės įvairiomis kryptimis susivienodina. 2.Kristalinės sandaros defektai.Tobulų kristalinių gardelių pasitaiko tik labai mažuose tūriuose. Stingstant metalui arba jį deformuojant taisyklinga sandara iškraipoma ir atsiranda kristalinės sandaros defektai. Atsižvelgiant i defektų matmenis jie yra skirstomi į 4 grupes: taškiniai, linijiniai, paviršiniai, mikrotūriniai. Taškiniai defektai: vakansijos, įsiterpę atomai, priemaišiniai atomai. Vakansijos – būsena, kai gardelės mazge nėra atomo ir dėl to kristalinė gardelė iškraipoma. Vakansijos ir įsiterpusio atomo pora vadinama Frenkelio defektu. Taškiniai defektai daro įtaką tik fizikinėms savybėms. Linijiniai defektai vadinami dislokacijomis. Dėl dislokacijų, esančių metale, metalų stiprumas nuo 100 iki 1000 kartų mažesnis už teorinį stiprumą. Kraštinė dislokacija susidaro tuomet, kai tarp atomų plokštumų yra įsiterpusios dalinės plokštumos kraštas. Esant įtempimui Q dislokacija pasistumia ir metalas lengviau deformuojasi. Paviršiniai defektai. Veikiamos įtempimo lauko dislokacijos išsidėsto sienelėmis vienos kitų atžvilgiu ir susidaro ribos tarp atskirų grūdelių. Mikrotūriniai defektai. Vakansijų sankaupos,mikroporos. 3.Kristalinė lydinių sandara.Lydinių tipai: mechaninis mišinys( gaunamas kai tarp komponentų nevyksta cheminės reakcijos. Netirpsta vienos kitame. Jų kristalinės gardelės yra skirtingos), kietasis tirpalas(susidaro lydinio komponentams tirpstant ir atsirandant bendrai kristalinei gardelei(, cheminis junginys(susidaro lydinio komponentam chemiškai reaguojant.Susidaro nauja kristalinė gardelė).Yra dvi pagr kietų tirpalų rušys: pasikeitimo ir įsiterpimo.Kai komponentų atomų didumas skiriasi ne daugiau 8proc,kai jų vienodas valentingumas bei gardelės tipas, tuomet atomai gali būti pakeisti bet kokiu santykiu. Taip susidaro neriboto tirpumo kietieji tirpalai. Kai atomų didumas skiriasi 8-15proc arba skirias jų valentingumas tuomet pakeitimas gali būti tik iki tam tikro komponentų santykio. Taip susidaro riboto tirpumo kietieji tirpalai. Jei atomu didumas skiriasi daugiau nei 15proc tai kietieji tirpalai nesusidaro. Kietieji įsiterpimo tirpalai susideda iš metalų ir nemetalų turinčių mažus atomus. Mažieji atomai įsiterpia į ertmes,esančias tarp atomų. 4.Lydinių kristalizacijaKristalizacija – tai kristalų atsiradimo ir jų augimo procesas pereinant metalui iš skysto būvio į kietą būvį. Iš termodinamikos dėsnių žinome, kad vykstant visiem savaiminiams procesams, mažėja laisvoji energija. Varančioji jėga, kuri priverčia kūnus pereiti iš vieno agregatinio būvio į kitą, yra laisvųjų energijų skirtumas dF. Prie temperatūros Ts laisvųjų energijų skirtumas yra lygus 0. Todėl kristalizacijos pradžiai reikia tam tikro peraušinimo. Vykstant stingimo procesui išsiskiria slaptoji šiluma, kuri kompensuoja nuvedamą šilumą, todėl kristalinių medž. Aušimo kreivėje atsiranda horizontali dalis. Kristalizacijos procesas susideda iš kristalizacijos centrų, užuomazgų atsiradimo ir jų augimo. Netaisyklingos formos kristalai vadinami grūdeliais (vienodai orientuotų kristalinių gardelių kompleksas.Jį sudaro polikristalai.) 5. Metalų ir lydinių savybės.Skirstomi i metalus ir nemetalus. Metalai – cheminiai elementai ir sudėtingi jų lydiniai, pasižymintys metališkom savybėm (elektros šilumos laidumas, plastiškumas, kalumas, lūžio blizgesys). Amorfinėmis vadinamos medžiagos, kuriose tam tikra tvarka išsidėstę tik patys artimiausi atomai (stiklas, gintaras). Išlydytos amorfinės medžiagos aušdamos tam tikroje temperatūroje laipsniškai tirštėja ir kietėja. Amorfinių medžiagų savybės bet kuria kryptimi yra vienodos. Kristalinėmis vadinamos medžiagos, kuriose atomai išsidėsto tam tikra tvarka (sudaro erdvinę kristalinę gardelę), periodiškai pasikartojančia erdvėje dideliais nuotoliais visomis kryptimis. Kristalinės medžiagos stingsta (kristalizuojasi) pastovioje temperatūroje. 7. klausimas Gelezies – anglies lydyniu buvio diagramaSi diagram parodo, kokios sandaros yra plienas ir baltasas ketus esant bet kokiai anglies koncentracijai, bet kokiai temperaturai. Pagal sia diagram nesunkiai galima nustatyti ivairiu rusiu plieno terminio apdirbimo temperature. Ji apima anglies koncentracijas 0-6.67% 6. Lydinių būvio diagramos.Grafikai, kurių abscisių ašyje atidėta galima dviejų komponentų koncentracija, o ordinačių ašyje – temperatūra ir kurie parodo visų šių lydinių lydimosi ir kristalizacijos temperatūrą, jų fazinę sudėtį esant įvairiai temperatūrai ir įvairioms koncentracijoms, taip pat sukietėjusiame metale vykstančių pokyčių sritis, vadinami lydinių fazių pusiausvyros būsenos diagramomis. Dažniausiai naudojamos aušimo kreivęs, gautos terminės analizės būdu. Aušimo kreivės vaizduojamos temperatūros ir laiko ašyse. Jos rodo kaip laikui bėgant keičiasi lydinio temperatūra. Temperatūra, kurioje prasideda ir baigiasi pirminė kristalizacija arba faziniai sukietėjusio metalo pokyčiai, vadinama kritine. Aušimo kreivėse tai parodo pastovios temperatūros pakopos ir kreivių perlinkiai.Likviduso linija rodo kristalizacijos pradžią auštant. Soliduso linija rodo kristalizacijos pabaigą. Žemiau jos visi lydiniai yra kieti.Solvuso linija rodo kaip krinant temperatūrai mažėja vienų komponentų tirpumas kituose. 8. Geležies lydinių nuolatinės priemaišos.Austenitas - anglies kietasis tirpalas y geležyje. Anglis išsidėsto geležies gardelės tarpmazgiuose ir defektinėse vietose. Maksimalus anglies tirpumas yra 2,14%. Austenitas plastiškas, žemos takumo ribos, vidutinio kietumo (160...180 HB), nemagnetinis. Feritas - anglies kietasis įterpimo tirpalas a geležyje. Yra trys ferito atmainos: aukštatemperatūrinė, nemagnetinė ir magnetinė. Feritas yra beveik gryna geležis, lb plastiškas. Cementitas - geležies karbidas Fe3C, kuriame yra 6,67%C. Cementitas aukštoje temperatūroje lengvai skyla į austenitą ir grafitą. Perlitas – auštančio austenito skilimo produktas. 9. Plienų klasifikavimo pagrindai. Eutektoidinis (0,8%C). Jo struktūrą sudaro perlito grūdeliai. Perlitas yra būdingiausia atkaitinto (labai lėtai ataušinto) įvairių rūšių plieno struktūrinė sudedamoji dalis. Ikieutehtoidinis (0,025-0,8%C). Pliene be perlito grūdelių yra ir ferito grūdelių. Poeutektoidinis (0,8-2,14%C). Pliene be perlito grūdelių yra antrinio cementito. Techninė geležis (iki 0,025%C). Pliene yra arba ferito grūdeliai, arba feritas su tretiniu cementitu. 10. KetusTai geležies,anglies ir kai kurių priemaišų lydinys, kuriame yra daugiau nei 2proc anglies. Šis lydinys trapus, todėl jo negalima apdirbti kalimo būdu. Gaminiai gaminami liejimo būdu. Mašinų gamybai naudojamas dviejų rūšių ketus: cementitinis, kuriame beveik visa anglis susijungusi su geležimi ir sudaro cementuotą Fe3C ir granitinis, kuriame didžioji dalis anglies yra laisvo grafito pavidalu Yra dar kelios ketaus atmainos: Grafitinis ketus, Pilkasis ketus, Kalusis ketus, Stiprusis ketus 11 Spalvotieji metalai ir lydiniai.Varis ir jo lydiniai. Varis labia laidus elektrai ir silumai, labia plastiskas, atsparus korozijai. Sulydzius vari su kitais elementais padideja stiprumas, pagereja technines savybes, ir islieka atsparumas korozijai ir geras laidumas.Zalvaris. Tai vario ir cinko lydinys. Cinkas didina vario stipruma. Zalvaris – grazaus atspalvio, atsparus korozijai atmosferoje, gelame ir juros vandenyje. Zalvaris buna deformuojamasis ir liejamasis.Bronza. Tai vario ir kitu metalu lydiniai. Bronza yra brangesne, bet atsparesne korozijai negu zalvaris. Bronzos skirstomos I alavines ir nealavines – aliuminines, sicilines, berilines irk t. Aliuminis ir jo lydiniai. Jie yra lengvi ir labia plastiski, laidus elektrai ir silumai, atsparus korozijai. Aliuminio trukumas- mazas mechaninis atsparumas. Aliuminio lydiniai skirstomi I liejamuosius ir deformuojamuosius ( jie skirstomi I termiskai nestiprinamus ir termiskai stiprinamus)Titanas. Jis gana lengvas, plastiskas, lengvai deformuojamas karstas ir saltas, gerai suvirinamas argone, stiprumu prilygsta plienui, o atsparumu korozijai pralenkia nerudyjanti pliena. Dazniausiai naudojami deformuojami titano lydiniai: chemijos pramoneje, laivu korpusams, aviacijoje.Marnis. Tai lengviausias pramoninis metalas. Neplastiskas, neatsparus korozijai. Magnis ir jo lydiniai naudojami aviacijoje, kinojamos aparaturos korpusams ( filmavimo kameru ir pan.), raketose. 16.Metalo liejiminės savybės.Paprastai grynų metalų liejamumas yra prastesnis negu lydinių, todįl liejininkystėje naudojami lydiniai turi pasižymėti geromis liejimo savybėmis, nes tuomet lengviau išlieti liejinius ir jie būna geresnės kokybės. Svarbiausios lydinių liejimo savybės yra takumas, subėgimas, polinkis į likvaciją, dujų tirpumas. Takumas – tai lydinio savybė užpildyti liejimo formą. Tai ypač svarbu tuomet, kai forma sudėtinga ir joje yra siaurų ertmių. Takumas priklauso nuo lydinio rūšies, cheminės jo sudėties, perkaitinimo aukščiau likviduso temperatūros, taip pat nuo formos medžiagos ir jos temperatūros. Kylant formos temperatūrai ir labiau perkaitus lydiniui, didėja ir jo takumas. Subėgimas – tai metalų ir lydinių savybė trauktis stingimo ir aušimo procese. Stingstant ir auštant lydiniui, mažėja jo tūris ir tiesiniai matmenys.Lydinio subėgimas priklauso nuo jo rūšies, cheminės sudėties ir perkaitimo aukščiau likviduso temperetūros. Likvacija – tai įvairių liejinio vietų cheminės sudėties nevienodumas. Dujų tirpumas – tai lydinių savybė sugerti dujas patenkančias su įkrova, iš lydkrosnės ertmės, iš aplinkos arba iš formos.Dujų tirpumas lydale priklauso nuo jo sudėties, temperatūros ir slėgio 17 Formavimo žemė, gurgučiai.Svarbiausia formavimo sudedamoji dalis yra smėlis.Smėliui surišti pridedama molio ir vandens.Kad mišiniai nepridegtų, į juos dar pridedama maltos akmens anglies, malto kvarco arba kitokių priedų. Kad būtų laidesni dujoms ir paslankesni, pridedama medžio pjuvenų, sulfitinio-spiritionio žlaugto.Svarbiausia, kad formavimo ir gurgučių mišiniai butų plastiški,stiprūs,atsaparūs kaitrai, laidūs dujoms ir paslankūs.Gurgučių gamyba susideda iš šių operacijų: gurgučio formavimo, jo džiovinimo džiovyklose arba sukietinimo gurgdėžėje ir dažymo kaitrai atspariais dažais. Gurgučiai daromi iš geresnėmis savybėmis pasižyminčių mišinių negu formos, nes gurgučiui tenka didesnis šiluminis bei mechaninis poveikis negu formai.Gurgučių mišiniai ruošiami iš kvarcinio smėlio ir įvairių rišančiujų medžiagų, dažniausiai kompleksiniųAtsižvelgiant į gamybos budą, jų mišiniai skirstomi: kietėjantieji džiovinant(naudojamos ivairios oraganines ir neorganines rišančios medžiagos), kietėjantieji karštoje įrangoje(iš mišinių,kuriose yra sintetinių dervų ir katalizatorių),skystastikliai(skystasis stiklas su natrio hidroksido tirpalo priedu), takūs savaime kietiejantys(ruošiami iš įvairių rišančiųjų mežiagų, kietiklių ir aktyvių priedų, kurie putodami suteiki mišiniui takumo). 18. Modeliai, formadėžės.Liejinio modelis kartu su gurgdėžėmis sudaro modelinį komplektą. Modeliai ir gurgdėžės gaminami pagal technologinį liejinio brėžinį. Nuo baigtos detalės brėžinio jis skiriasi tuo, kad čia nurodytas formos ir modelio skyros paviršius, liejinio padėtis formoje, užlaidos mechaniniam apdirbimui(paviršiams,kuriuos reikės apdirbti mechaniškai), formavimo nuolydžiai(daromi visuose modelio ir gurgdėžės paviršiuose, statmenuose skyros plokštumai), gurgučiai ir jų ribos, gurgučių ženklai, liejinio vidinių kampų suapvalinimai. 19. Rankinis ir mašininis formų sudarymasRankinis būdas taikomas vienetinėje,bandomojoje gamyboje ir ruošiant labai didelių liejinių formas. Mašininis būdas taikomas masinėje ir serijinėje gamyboje. Formos gaminimo procesas vadinamas formavimu.Jis susideda iš formavimo mišinio sutankinimo formadėžėje, liečių kanalų ir ortakių įruošimo, modelio išėmimo iš formos, formos surinkimo. Rankinio formavimo būdų yra įvairių : formadėžėse, naudojant įvairius modelius ( neišardomus ir išardomus, turinčius vieną ar kelis skyros paviršius), asloje, šablonais ir kt. Formavimo mašinose mechanizuotos visos svarbiausios operacijos: formavimo mišinio pylimas į formadėžę, jo sutankinimas, modelio išėmimas iš formos. Dažnai dar mechanizuojamas formadėžių pastatymas mašinoje, formų surinkimas ir transportavimas. Atsižvelgiant į mišinio sutankinimo būdą, formavimo mašinos būna šių tipų: presavimo, kratymo, smėliasvaidės, vakuuminės. 20. Specialūs liejimo būdai.Liejimas nevalinėse formose: ypatybė yra ta,kad formavimo mišinio rišančioji medžiaga yra termoreakcinė derva ,kuri lydosi pakaitinta iki 70-100 laipsniu,o 160-180laipsniu temperatūroje sukietėja negryžtamai.Iš tokių mišinių gaminamos plonasienės (5-20mm storio) formos, vadinamos kevalinėmis ir kevaliniai gurgučiai. Kokilinis liejimas- tai gamybos kokilėse procesas, taikomas įvairių spalvotujų metalų lydinių,taip pat ketasu ir plieno liejiniams lieti. Liejimas slegiant_ tai toks liejimo būdas, kai forma pripildoma slegiamo metalo. Išcentrinis liejimas- išlydytas metalas pilamas į besisukančias formas, kuriose jis stingsta veikiamas išcentrinių jėgų. Liejimas naudojant išlydomuosius modelius- tai liejimas specialiose formose, pagamintose naudojant išlydomuosius modeliu 21)Supratimas apie plastines deformacijos procesaApdirbimas sapudimo budu –pazangus,ekonomiskas,nasus metalu apdirbimo budas.Svarbiausias dalykas- pasiekti,kad kaltinio forma,matmenys butu kiek galima artimesni busimos detales formai,matmenims.A.s.b.- technologinis procesas,kai detales (ju ruosiniai)gaminami plastiskai deformuojant saltus ar karstus metalus.Pradiniai ruosiniai yra plieno ir spalvotuju metalu luitai,valcuotas rūšinis,lakstinis metalas.A.s.b-susideda is procesu: valcavimo,presavimo,traukimo,kalimo,karto ir salto stampavimo. 22.Ruosiniu ikaitinimo pries karsta apdirbima spaudimu tikslas yra padidinti metalo plastiskuma, sumazinti pasipriesinima plastinei deformacijai ir pasalinti sukietinima. Sukietinimas isnyksta rekristalizacijos metu. Parenkant ikaitinimo temp., reikia saugotis perkaitinimo, nes tada met. pasidaro nestiprus ir trapus. Per mazai ikaitinus islieka sukietinimo efektas. Pagal temp. pasiskirstymu pobudi, krosnys, kuriose vykdomas ikaitinimas, skirstomos i kamerines ir metodines. Pagrindinis reikalavimas ikaitinimui – kuo tolygiau ikaitinti ruosini visame turyje per kuo trumpesni laika. Kamerineje krosnyje temp. mazdaug vienoda. Tokiose krosnyse ikaitinami nedideli ruosiniai, nes darbines erdves turis nedidelis. Metodineje krosnyje, turincioje ilga pada. temp., atskirose dalyse nevienoda. Ruosiniai juda padu, ju temp., visa laika kyla, kol pasiekia reikiama lygi ir tada jie isimami. Dideliams luitams ikaitinti naudojamos sulinines krosnys. Ruosiniai ikaitinami pagalbinai naudojant liepsnines ir elektrines krosnis. Liepsninese krosnyse ruosiniai ikaitinami kieto, skysto, dujinio kuro degimo produktais. Butina, kad ruosinius kaitintu ne liepsnos liezuviai, o visisko degimo produktai, kuriuose yra mazai deguonies, oksiduojancio metalo pavirsiu. Elektrines krosnys kaitinamos dideles varzos kaitinimo elem., kurie ikaista pro juos tekant elektr. srovei. Liepsninese ir elektrinese krosnyse siluma konvekcijos keliu pereina visam ruosinio turiui. Kaitinant elektra, visa ruosinio mase kaista kartu. Ji kaitinama arba induktyvinemis srovemis, arba del paties ruosinio varzos juo tekant srovei. Kaitinant elektra, reikiama temp. pasiekiama nuo 10 iki 20 kartu greiciau negu kaitinant nuo pavirsiaus. Pagr. met. apdirbimo spaudimu metodai: valcavimas, traukimas, laisvasis kalimas, presavimas, stampavimas. 23.Valcavimas. Valcavimas – tai metalo ruošinio apspaudimo ir ištempimo procesai, ruošinį praleidziant tarp besisukanciu valcu. Valcuojant perdirbama apie 80% viso islydomo plieno bei spal. met. ir ju lydiniu. Valcuojant tarpas tarp valcu yra mazesnis uz ruosinio stori. Susidarius spaudimo jegoms, staklyno valcas deformuoja metala. Tuo budu nuosekliai deformuojamas visas apdirbamojo metalo plotas, kol luitas arba ruosinys pereina tarp valcu. Valcuoti gaminiai skirstomi i: rusinius, lakstinius, spec. paskirties, vamzdinius, periodinius. Periodiniai valcuoti gaminiai – tai gaminiai, kuriu skerspjuvis ilgyje periodiskai kinta. Siu valcuotu gaminiu rusis naudojama kaip fasonines paruosos stampavimui ir mech. apdirbimui. Prie periodiniu valcuotu gaminiu taip pat priklauso ir armatura. Visi valcuoti gaminiai tai gatavi dirbiniai arba ruosiniai paskui apdirbami kalimo, stampavimo, presavimo, traukimo arba pjovimo budu..Valcavimo budai. Velenai, staklynai, papildomi irenginiai. Valcuojant ikaitinti arba salti ruosiniaipraleidziami tarp besisukanciu valcu staklyno velenu. Yra 3 pagr. valcavimo budai: isilginis, skersinis ir skersinis sraigtinis. Valcuojant isilginiu budu, velenai sukasi i skirtingas puses deformuodami ruosini. Jo storis mazeja, o ilgis ir plotis dideja. Valcuojant skersiniu budu, didieji velenai sukasi viena kryptimi ir ju asys yra lygiagrecios, o ruosinys deformuojamas jam sukantis apie savo asy. Valcuojant skersiniu sraigtiniu budu (istrizai), skersai pastatyti velenai sukasi viena kryptimi, bet ju asys eina tam tikru kampu, todel ruosinys apdirbant ne tiktai sukasi bet ir slenka isilgai savo asies. Siuo budu gaminami besiuliai vamzdziai asys ir panasios detales. 24.Presavimas – tai metalu apdirbimas spaudimo budu, kai metalas isspaudziamas is uzdaros ertmes pro anga ir gaunamas strypas, kurio pjuvis yra angos, pro kuria spaudziamas, formos. Presuojami plienai, spalvotieji met. ir ju lydiniai. Visi met. ir lydiniai, isskyrus Pb, presuojami karsti. Yra du presavimo budai: tiesioginis ir atvirkstinis. Tiesioginis presavimo budas: presuojant tiesioginiu budu ruosinys idedamas i konteineri, kurio viename gale istatyta matrica. Puansonas spaudzia presavimo plokste ir ruosinio metalas, strypo pavidalu isspaudziamas pro matricos anga. Atvirkstinis presavimo budas: presuojant siuo budu, ruosinys idedamas i aklina konteineri. Presavimo procese jis nejuda ir presuojamasis metalas isspaudziamas pro i ji spaudziama matrica. Presuojant tiesioginiu budu reikia daugiau jegos. Presuojant atvirkstiniu budu, ruosinys konteineryje nejuda. Taip pat presuojant atvirkstiniu budu, konteineryje lieka maziau liekamojo metalo (apie 5%), negu presuojant tiesioginiu budu (apie 15%). Atvirkstinis budas naudojamas reciau, nes cia metalas maziau deformuojamas ir presuotame strype yra lieto metalo strukturos pedsaku, o taip pat cia reikalingi sudetingesni puansonai. 25.Traukimas. – tai apdirbamo ruosinio tempimas pro angas, kuriu matmenys mazesni uz ruosinio skersmeni. Traukiant kaip ir valcuojant, apdirbamo ruosinio plotas mazeja, ruosinys ilgeja, o turis nekinta. Traukimo budas dazniausiai taikomas gauti mazo skersmens vielai, taip pat kalibruotiems, ivairaus profilio strypams ir ploniems vamzdziams is valcuotu bei presuotu ruosiniu. Traukiant gaunami lygaus pavirsiaus ir tiksliu matmenu gaminiai. Sio budo esme tokia: saltas ruosinys traukiamas pro anga, kuri vad. akute arba filjere, o itaisas, kuriame padaryta keliatas akuciu vad. traukimo lenta arba matrica. Akutes gaminamos is aukstos kokybes legiruoto plieno arba kietlydinio. Sukietinimui pasalinti – viela atkaitinama. Pratrauktas ir atkaitintas gaminys lyginamas ir tepamas, o jei reikia alavuojamas arba cinkuojamas. Vamzdziai traukiami trimis budais: be itvaro, su ilgu itvaru, su nejudamu kamsciu. Traukimo staklynai skirstomi i: bugninius ir tiesiaeigio judesio. Bugninio tipo staklynai, traukimo viela arba mazo skersmens vamzdziai yra suvyniojami i ritinius. Sie staklynai skirstomi i vienkartinius, kur ruosinys pereina per viena filjere, ir daukartinius, kur pereina per kelias mazejancio skerspjuvio filjeres. Tiesiaeigio judesio staklynuose traukiami strypai, vamzdziai ir ivairus fasoniniai profiliai. 26.Laisvasis kalimas – tai karsto metalo ruosinio plastine deformacija, tarp kujo ir priekalo. Kalimas vad. laisvuoju, nes jo metu metalu formos kitimas neapribojamas formu sienelemis ir metalas keicia forma laisvai. Gaminiai gauti kalant vad. kaltiniais. Laisvojo kalimo budas taikomas vienetineje ir smulkiaserijineje gamyboje. Jis skirstomas i: rankini ir masinini. Rankinis kalimas pagrindinai taikomas remonto darbams, jo nasumas labai mazas. Masininis kalimas atliekamas panaudojant kalimo kujus arba presus. Pagrindines laisvojo kalimo operacijos: 1) istesimas – tai operacija, kurios metu kaltinys pailgeja, o jo skerspjuvis sumazeja. 2) susodinimas – tai atvirkstine istesimui operacija. Susodinant, kaltinio gaminio skersmuo padideja, o aukstis sumazeja.3) lenkimas – pakeicia ruosinio asies krypti. Dazniausiai taikomas vietinis ruosinio ikaitinimas. Lenkiamos ruosinio vietos storis mazeja.4) pradurimas – tai operacija, kurios metu ruosinyje padaromos angos arba idubos. 5) susukimas – tai vienos ruosinio dalies susukimas apie jos asi kitos atzvilgiu reikiamu kampu. Susukimas taikomas gaminant alkuninius velenus su alkunemis, spiralinius graztus ir pan. 6) kirtimas – taikomas vienai ruosinio daliai atskirti nuo kitos. Viena is kirtimo rusiu yra iskirtimas, kuriuo is kaltinio ruosinio iskertama dalis metalo. 27.Stampavimas – tai procesas, kai metalas deformuojamas stampe. Stampo baigiamojo latako konfiguracija visiskai atitinka duoto ruosinio. Metalo tekejima stampe apriboja ertmiu pavirsiai. Stampuojant yra didesnis nasumas, matmenu tikslumas ir pavirsiaus glotnumas. Stampuoti tikslinga tik esant masinei ir serijinei gamybai. Stampavimas buna turinis ir lakstinis. Turinis stampavimas skirstomas i: atvira (kai metalas stampavimo metu teka ir uzpildo forma, o metalo perteklius isspaudziamas i ziedini grioveli ir sudaro taip vadinama islaja), uzdara (siuo atveju islaju nesusidaro). 28.Stampavimas – tai procesas, kai metalas deformuojamas stampe. Stampo baigiamojo latako konfiguracija visiskai atitinka duoto ruosinio. Metalo tekejima stampe apriboja ertmiu pavirsiai. Stampuojant yra didesnis nasumas, matmenu tikslumas ir pavirsiaus glotnumas. Stampuoti tikslinga tik esant masinei ir serijinei gamybai. Stampavimas buna turinis ir lakstinis. Lakstinis stampavimas – tai paprasto veikimo stampu galima atlikti viena kokia nors lakstinio stampavimo operacija (iskirsti, istempti, lenkti ar kt.). lakstiniam stampavimui naudojami: paprasto ir dvigubo veikimo alkuniniai presai, hidrauliniai presai, lenkimo masinos, presai ir automatai, automatiniai presai ir pusiauautomaciai. Dazniausiai i lakstinio stampavimo technologini procesa ieina sios operacijos: medziagos ruosimas, ruosiniu gamyba, ruosinio formos keitimas, terminis apdirbimas, isbaigimas. 37. METALU APDIRBIMAS PJOVIMO BUDUMetalu apdirbimas pjovimu – tai toks detaliu gamybos budas, kai nuo ruosinio pavirsiaus pjovimo irankiu nupjaunamas metalo sluoksnis. Pjaunama metalo pjovimo staklemis. Svarbiausi vykdomieji judesiai, kuriuos atliekant suformuojamas detales pavirsius, yra pjovimo judesiai( jie dar vadinami formuojamaisiais judesiais). Pagrindinis pjovimo judesys yra tas, kuri atliekant nuimama nuo ruosinio drozle. Pargr pjovimo. Judesys yra sukamasis, slenkamasis, slankiojamasis. Labiausiai paplite pjovimo budai yra tekinimas, grezimas, frezavimas, drozimas, slifavimas. Pjovimo rezimo elementai yra sie: pjovimo gylis, pastuma, ir pjuvimo greitis. Svarbus pjovimo proceso parametras yra pjovimo laikas. Tekinimo peilis susideda is dvieju daliu: galvutes(darbines dalies) ir koto(tvirtinimo dalies).Pagrindinis kampas plane yra tarp pjovimo plokstumos ir darbines plokstumos. Pagrindinies pjovimo briaunos posvyrio kampas yra tarp pagrindines pjovimo briaunos ir pagrindines plokstumos. 38 DROZLES SUSIDARYMAS, PJOVIMO JEGOS, PRIEUAGA. IRANKINES MEDZIAGOS. TIKSLUMAS IR PAVIRSIAUS KOKYBEPjaunant metala peiliu, pradiniu momentu oeilis isminga i metala paskui priekiniu pavirsiumi spaudzia ir gniuzdo ji. Nupjaunamo pavirsiaus sluoksnis deformuojasi. Spaudziant ir gniuzdant atskyla drozles elementas, kurio vidine dalis glotni, o isore rupi, dantyta. Drozles forma priklauso nuo apdirbamojo metalo fizikiniu bei mechaniniu savybiu, pjovimo rezimo ir peilio kampu. Pjovimo jega veikia peilio priekiniame pavirsiuje tam tikru kampu pagrindines plokstumos atzvilgiu. Jos didumas, padeties taskas ir erdvine kryptis pjaunant kinta. Pjovimo jegos padeties taskas yra pagrindines pjovimo briaunos vidurys. Prieaugos paprastai susidaro irankio priekiniame pavirsiuje apdirbant ojovimo budu plastiskus metalus tam tikru pjovimo greiciu. Prieaugos yra labai kietos. Jos yra pageidautinos rupiai apdirbant metalus ir nereikalingos glotniai juos apdirbant.Anglinis irankinis plienas 60...62HRC Terminis patvarumas 150...200 0C pjovimo greitism/min.800 Abrazyvines medziagos Term. Patv. 1800...2000; 15...100m/sDetales pavirsiaus kokybe: siurkstumas, banguotumas, struktura, sukietintaspavirsiaus sluoksnis, liekamieji itempimai. Svarbiausias siurkstumas – tai pavirsiaus nelygumu visuma. Breziniuose nurodomos (kaip inz. Grafikoj) Ra su tuo zenklu. 39. Metalu pjovimo stakles skirstomos pagal: technologine paskirti, universaluma ir tiksluma, konstrukcines ypatybes, automatizavima ir kt. Pagal technologine paskirti: tekinimo; grezimo ir istekinimo, kombinuotos, pjaustimo ir pan. Pagal universaluma: universaliosios (ivair. formu ir matmenu detalems apdirbti); bendrosios paskirties (atliekamos ivairiu detaliu tam tikros operacijos); specializuotos ( panasios formos detalems apdirbti); specialiosios ( vienai detalei apdirbti). Pagal tiksluma: norm. tikslumo (H), tikslesnes (П), labai tikslios (B), ypatingai tiks. (A) ir supertikslios (C). Pagal konstrukc. ypat.: vienastoves, dvistoves ir kt. Pagal automatizavima: paprastosios (neautomat.), pusautomaciai, automatai ir programines. Metalo pjovimo stakles klasifikuojamos atsizvelgiant i ivairius pozymius: technologine paskirti, universaluma ir tiksluma, konstrukcines ypatybes, automatizavima. Metalo pjovimo stakles skirstomos i 10 grupiu: 0 – rezervine, 1 – tekinimo, 2 – grezimo ir istekinimo, 3 – slifavimo ir isbaigimo, 4 – kombinuotos, 5 – krumpliu ir sriegiu apdirbimo, 6 – frezavimo, 7 – drozimo ir patraukimo, 8 – pjaustymo, 9 – ivairios. Kiekviena grupe skirstoma i 10 tipu. Kiekvieno tipo dar gali buti 10 tipiniu matmenu. 40.Ruosiniu apdirbimas tekinimo staklemis. Tekinimas - tai labiausiai paplites konstrukciniu meziagu apdirbimas pjovimo budu. Isoriniu pavirsiu tekinimo operacijos vadinamos aptekinimo, vidiniu – istekinimo, galiniu – ntekinimo. Tekinant detales pavirsius suformuojamas dviem judesiais: sukant ruosini ir stumiant pjovimo iranki. Tekinimo staklese ruosiniai dazniausiai sukasi apie horizontalia asi. Rupusis tekinimas - apytiksles detale formos paruosimas tolesniam apdirbimui paliekant jam uzlaida. Pusiauglotniai tekinama pries galutini apdirbima, paliekant nedidele uzlaida. Glotnusis tekinimas-galutinis pavir apdirbimas. Tekinant ruosiniui ir peiliui reikia suteikti pjovimo ir pastumu judesius. Pjovimo greitis-vienas is pagrindiniu parametru nuo kurio priklauso darbo nasumas. Tekinimo peiliu tipai skirstomi pagal: konstrukcija, paskirti, ir pozymius; pagal pjovimo briaunos padeti: kairiniai, desininiai; uzdejus ranka nykstis rodo pastumos krypti. pagal pastumos krypti: radialiniai, tangentiniai; pagal peilio galvutes forma: tiesus, lenkti, atlosti, su istesta galvute; pagal atliekama darba, apdirbant pavir forma: aptekinimo, galinio tekinimo, ipjovimo, nupjovimo, srieginiai, fasoniniai, istekinimo ir kt. Pgl pavir siurkstuma: rupiojo, glotniojo, tiksliojo. 41GRĘŽIMAS. Tai viena labiausiai paplitusių ir seniausių medžiagų pjovimo būdų. Gręžiant skylę, grąžtas sukasi ir slenka išilgai ašies, o detalė nejudamai įtvirtinta. Graztai yra pagr. Pjovimo irankiai skirti skylems apdirbti. Pagal konstrukciją grąžtai būna: spiraliniai, su tiesiais grioveliais, plunksniniai, giliojo gręžimo, žiedinio gręžimo, centravimo ir specialūs. Plačiausiai naudojami spiraliniai grąžtai, kurie būna 0,250,8 mm skersmens. Jie gaminami iš greitapjūvio, legiruoto ir anglinio su kietlydinio plokštelėmis plieno arba ištisai iš kietlydinio. Spiralinio grąžto elementai: l1 – darbinė dalis, l2 – pjaunančioji dalis, l3 – kreipiančioji dalis, l4 – kakliukas, l5 – kotas, l6 – letenėlė. Letenėlė reikalinga grąžtui išstumti iš lizdo. Kūginio kotu perduodamas sukimo momentas. Kakliukas reikalingas šlifavimo disko išėjimui ir žymėjimui. Spiralinio grąžto elementai: 1 – pjovimo briaunos, 2 – priekinis paviršius, 3 – užpakalinis paviršius, 4 – juostelė, 5 – skersė, jungianti abi pjovimo briaunas ir su jomis sudaranti kampą  (550). Grąžto viršūnėje kiekvieno pjovimo briauna sudaro pagrindinį kampą plane . Pjovimo briaunos tarp savęs sudaro pjovimo kampą 2, kuris būna skirtingas įvairioms medžiagoms gręžti.Pagr. pjovimo rezimo elementai greziant yra pjovimo greitis v, pastuma S ir pjovimo gylis. Apdirbant ruosinius grezimo staklemis, naudomaji itaisai ruosiniams ir pjovimo irankiams itvirtinti. Ruosiniai itvirtinami i masinius spaustuvus arba pritvirtinami prispaudimo plokstelemis.iŠTEKINIMAS: ištekinimo staklemis apdirbami ruosiniu vidiniai ir isoriniai pavirsiai istekinimo peiliais, gražtais, gilintuvais, plestuvais, sriegikliais ir frezomis. Istekinimo stakles buna – horizontaliosios, koordinatines, tiksliojo istekinimo ir specialiosios. Horizontalios istekinimo stakles yra universaliosios, todel labiau paplitusios. 42 Frezavimas — tai labai našus ir plačiai taikomas konstrukcinių me­džiagų apdirbimo būdas daugiaašmeniu pjovimo įrankiu — freza. Procesas labai našus, nes vienu metu pjauna keli frezos dantys, galima frezuoti storą ir platų ruošinio sluoksnį, geros frezos ašmenų aušinimo sąlygos (pjauna periodiškai). Kadangi pjovimo jėgos nuolat kinta, tai ant frezos dantų beveik niekada nesusidaro prieaugų. Tačiau frezavimo procese neigiama yra tai, kad pjaunant ga­na didelė vibracija, dėl kurios pasidaro prastesnė apdirbamojo pa­viršiaus kokybė ir pasunkėja pats pjovimas. Įvairiomis frezomis ap­dirbami ruošinių plokšti, laiptuoti, cilindriniai, reljefiniai ir fasoni­niai paviršiai, tiesūs arba sraigtiniai grioveliai. Frezuojant pagrindinį sukimo judesį atlieka freza, o pastūmos judesį — ruošinys. Kartais pastūmos judesys būna sudėtinis, t. y. suteikia­mas ruošiniui ir frezai. 43. Ruošinio apdirbimas šlifavimo staklėmis-tai apdirbimas abrazyvinėmis medžiagomis(lb kieti grūdeliai su aštriomis briaunomis). Daugiausia šlifuojama greit besisukančiais abrazyviniais diskais. Sukant diską greičiu v ir suteikiant ruošiniui arba diskui pastūmą,abrazyviniai grūdeliai pjauna ruošinio medžiagą. Šlifavimas-tai išbaigimo operacija,gaunamas 6-10 klasės gluotnumas.pagal staklių rūšį šlifavimai:apvalusis,becentris,vidinis,plokščiasis ir specialus.Šlifavimo staklėm priklauso ir išbaigimo,poliravimo,galandimo,šlifavimo-kopijavimo staklės. 44, Ruošinių apdirbimas drožimo staklėmisDrožimo tiesioji peilio eiga yra darbinė, atgalinė-tuščioji. Ši darbo schema-pagrindinis drožimo staklių trūkumas.Drožimo staklės plačiai naudojamos individualioje ir smulkiaserijinėje gamyboje,nes yra universalios,tikslios,paprastos konstrukcijos,pigūs įrankiai.Taikomas daugiapeilis apdirbimas kompensuojant žemą našumą .Rūšys: išilginio,skersinio,vertikaliojo ir specialiojo drožimo staklės. Išilginio drožimo-vidutinių ir stambių mašinų detalių plokštiems paviršiams apdirbti,didelis tikslumas. Skersinio drožimo:nedideliems ruošiniams apdirbti ir ilgiems ruošiniams drožti skersine kryptimi. Vertikaliojo drožimo: grioveliams; neaukštų ,bet didelių skersinių matmenų ruošinių plokštiems bei fasoniniams paviršiams apdirbti. 45. Ruošinių paviršių išbaigimo metodaiPaviršių išbaigimas glotniojo apdirbimo peiliais ir šlifavimo diskais: Taikant tikslųjį tekinimą, kai kuriais atvejais pakeičiamas šlifavimas. Pjaunama dideliais greičiais, negiliai ir mažomis pastūmomis. Taip apdirbtas paviršius mažiau šiurkštus. Deimantiniais peiliais aptekinami spalvotųjų metalų ir jų lydinių ruošinai.didelis tikslumas. Tikslusis šlifavimas- atliekamas minkštu, smulkiagrūdžiu šlifavimo disku, dideliais greičiais ir labai mažu pjovimo gyliu.Šlifuojant pasiekiamas didelis apdirbamų ruošinių glotnumas. Išbaigimas abrazyviniu skysčiu-Ant apdirbamo paviršiaus, kuriame pastebimi prieš tai atlikto apdirbimo pėdsakai, pilama antikorozinio skysčio suspensija iš smulkių abrazyvinių miltelių. Didelio slėgio vandeninės-abrazyvinės suspensijos čiurkšlė dideliu greičiu susiduria su apdirbamu paviršiumi. Nugludinami mikronelygumai, t.y. poliruoja.Tikslusis išbaigimas (superfinišavimas)- Po superfinišavimo mikronelygumai suapvalėja, ir gaunamas labai glotnus paviršius...Paviršiai apdirbami abrazyviniais strypeliais, įtvirtintais į specialią galvutę. Superfinišavimui būdingi strypelių virpesiai ir ruošinio judesys 47. Elektrofizikiniai ir elektrocheminiai apdirbimo būdaiElektroeroziniai: elektrokibirkštinis, elektroimpulsinis, elektrokontaktinisElektrocheminiai: elektrocheminis, anodinis ir mechaninisCheminiai: cheminis, cheminis ir mechaninisImpulsiniai ir mechaniniai: ultragarsinis, elektrinis ir hidraulinisSpinduliniai: šviesos spinduliais, elektronų spinduliaisPlazminiai. 48. Miltelinė metalurgija - tai technologinių procesų visuma, kai gami­niai gaunami iš supresuotų ir sukepintų miltelių. Miltelinės meta­lurgijos būdu pagaminti gaminiai vadinami milteliniais gaminiais, o gautos medžiagos - miltelinėmis medžiagomis.Miltelinė- metalurgija - naujas, pažangus technologinis procesas, lengvai mechanizuojamas ir automatizuojamas. Šiuo būdu formuo­jamos detalės su sudėtingais geometriniais paviršiais, todėl atpalaiduojamos sudėtingos mechaninio apdirbimo staklės, nereikia aukštos kvalifikacijos darbininkų, metalo panaudojimo koeficientas artimas vienetui. Gaunamas nemažas ekonominis efek­tas.Miltelinės metalurgijos būdu galima sukurti naujas medžiagas: pseudolydinius, kompozicines medžiagas, porėtas, specialios paskirties medžiagas, pasižyminčias unikalio­mis savybėmis.Miltelinės metalurgijos būdu pagamintos medžiagos yra geresnės struktūros lyginant su lietu ar va1cuotu tos pačios rūšies metalu, bet joms būdingas porė­tumas.Miltelinių gaminių gamybos technologija susideda iš penkių svar­biausių etapų. Tai miltelių gamyba, mišinio ruošimas, ruošinio ga­vimas, sukepinimas ir detalių išbaigimas 49.Detalių gamyba iš plastmasių (pagrindinės plastmasių savybės). Labiausiai paplitę šie plastmasinių detalių ir ruošinių gamybos būdai: presavimas, liejimas, ekstrukcija. Plastmasių presavimas. Detalės presuojamos iš reaktoplastikų. Plačiausiai yra paplitęs tiesioginio presavimo būdas. Šiuo būdu presuojamos vidutinio sudėtingumo nedidelių matmenų detalės su milteliniais ir pluoštiniais užpildais. Liejamasis presavimas. Presuojamoji termoreakcinė derva supilama ne tiesiog į presformą, o į specialią įkrovos kamerą. Šiuo būdu gaminamos sudėtingos formos detalės su metaline armatūra, giliomis skylėmis, sriegiais. Trūkumas – baigus presuoti kameroje lieka dalis neperdirbtos medžiagos. Plastmasės presuojamos hidrauliniais arba ekscentriniais presais. Presavimo režimai: temperatūra, slėgis, trukmė. Plastmasių liejimas. Detalės liejamos iš termoplastinių plastmasių. Liejant slėgimo būdu, gaminamos sudėtingos formos detalės su skirtingo storio sienelėmis, su standumo briaunomis ir įsriegtomis skylėmis, taip pat detalės su metaline armatūra. Procesas yra 20-40 kartų našesnis už presavimą ir gali būti automatizuotas. Liejama liejimo mašinomis. Gamyba ekstruzijos būdu. Tai nepertraukiamo išspaudimo būdas. Gaminami įvairūs profiliai, strypai, vamzdžiai, dengiama viela, izoliuojami kabeliai. Ekstruzija – labai našus, automatizuotas ir pažangus technologinis procesas. 50.Kompozicinės medžiagos. Kompozicinė medžiaga – tai dviejų arba daugiau chemiškai skirtingų medžiagų, kurių ryškus skiriamasis paviršius, kompozicija. Šios medžiagos pasižymi naujomis unikaliomis savybėmis, kurių neturi jas sudarantys komponentai. Jų yra specifinė masė, didelis stiprumas žemoje ir aukštoje temperatūroje, geros antifrikcinės, antikorozinės, dielektrinės savybės. Kompozicinių medžiagų yra labai įvairių. Dažniausiai jos susideda iš dviejų komponentų.: armuojamosios medžiagos ir pagrindinės rišamosios medžiagos, vadinamos matrica. Kompozicinių medžiagų yra trijų rūšių: medžiagos su pluoštiniu užpildu, - tai tokios, kuriose armuojamos medžiagos pluoštai išdėstyti matricoje. Dispersinės medžiagos – tai medžiagos, kurios susideda iš vieno ar kelių komponentų dispersinių dalelių, išsidėsčiusių matricoje ir sudarančių mechaninį mišinį. Sluoksniuotosios medžiagos – tai medžiagos kurios susideda iš dviejų ar daugiau sluoksnių įvairių komponentų, surištų matricos rišamąja medžiaga. Kompozicinių medžiagų matricos gali buti polimerai, stiklas, metalai ir jų lydiniai, keramika. 51.Techninių gumos gaminių gavyba (gumos sudėtis ir savybės). Guminių techninių gaminių technologinis procesas susideda iš atskirų operacijų: gumos mišinio ruošimo, formavimo ir vulkanizavimo. Gumos mišinio ruošimas – tai gumą sudarančių komponentų sumaišymas. Guminiai dirbiniai gaunami spaudžiant žaliąją gumą: kalandruojant, ekstruzijos būdu, presuojant, liejant slėgimo būdu. Guma pasižymi specifinėmis savybėmis. Ji yra labai elastinga, chemiškai atspari, beveik nelaidi vandeniui ir dujoms, guma geras dialektrikas. Todėl ji naudojama visose ūkio šakose. Guma turi ir trūkumų. Ji neatspari šilumai, šviesai, ypač UV spinduliams, guma ypač greitai senėja ir trūkinėja veikiant ozonui, gumos negalima naudoti kai ankšta įtampa. Guma yra natūralių arba sintetinių kaučiukų produktas. 52Asbestas Pluoštinis mineralas, atsparus ugniai, rūgštims, šarmams, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. Asbestas dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesudėtingos ir nebrangios gavybos anksčiau plačiai naudotas: statybose, energetikoje (karščiui atspari izoliuojanti medžiaga), transporte, laivuose (šiluminė izoliacija), specapranga (nedegūs gaisrininkų kostiumai) Tepalas naftos produktas, skirtas mažinti trintį tarp smarkiai besitrinančių detalių, prailginti detalių tarnavimo laiką. Tepalai skirstomi į 3 rūšis: mineraliniai, sintetiniai pusiau sintetiniai. Sintetiniai tepalai yra gaminami sudėtingais cheminiais ir fiziniais procesais skaidant, modifikuojant, jungiant (ir tuo pakeičiant) "žalioje" naftoje esančias molekules. Mineraliniai tepalai yra gaunami tik atskiriant ir išgryninant "žalioje" naftoje jau egzistuojančias molekules distiliacijos proceso metu. Lakai tai džiūvančių aliejų, dervų arba celiuliozės esterių koloidiniai tirpalai lakiuose organiniuose tirpikliuose (benzine, acetone, benzole ir kt.) Kartais į juos dedama pigmentų. Dažas bendrinis produktų šeimos pavadinimas, naudojamų objektų spalvinimui ar paviršiaus pigmentuotam padengimui siekiant dekoratyvinio ar apsauginio efekto. pagal panaudojimo sritis: automobiliniai, statybiniai, dailininkų ir pan. pagal rišiklio medžiagą: vandeniniai, alkidiniai, aliejiniai, akriliniai, epoksidiniai. Dažų sudėtis: rišiklis  (jis lemia dangos tarnavimo ilgaamžiškumą, skirtingomis eksploatavimo sąlygomis, patvarumą, blizgesį ir džiuvimo greitį, dengiamąsias savybes), pigmentas, dažiklis (suteikiantys dažams spalvą) užpildas  (taupo pigmentą, lemia dangos atsparumą, blizgesį, dengiamumą.) skiediklis, priedas  (priedai gerina dažų technologines ir eksploatacines savybes). Klijai gamtinės arba sintetinės medžiagos, naudojamos paviršiams sujungti klijavimo būdu. Svarbiausia klijų sudedamoji dalis - rišiklis, t.p. jų sudėtyje gali būti tirpiklis, skiediklis, kietiklis, minkštiklis, užpildas. Pagal cheminę prigimtį skirstomi į neorganinius ir organinius, gamtinius ir sintetinius klijus. Pagal paskirtį klijai skirstomi į konstrukcinius (statinių ir dinaminių apkrovų veikiamoms detalėms klijuoti) ir nekonstrukcinius (apdailos, neaustinėms medžiagoms, elektrotechninėms, radiotechninėms detalėms klijuoti). Stiklas Pagal sudarančiąsias medžiagas: silikatinis, aliumosilikatinis, borosilikatinis, aliumoborosilikatinis, aliumofosfatinis. Pagal modifikuojančiąsias medžiagas: šarminis, nešarminis, kvarcinis. Pagal paskirtį: techninis, statybinis, buitinis.Savybės:stiklas yra skaidri, trapi, chemiškai ir termiškai patvari, nesenstanti, amorfinė medžiaga, elektros izoliatorius. Stiklo savybės : fizikinės (klampa, paviršiaus įtempimai, tankis) mechaninės (stiprumas, tamprumas, trapumas, kietumas) terminės (stiklo savybė nesuirti vieną ar daug kartų staigiai pakitus temperatūrai), optinės, elektrinės, cheminis atsparumas.Stiklo grūdinimas:Taikomas vidiniams įtempimams padidinti ir vienodai juos paskirstyti visame gaminio tūryje. Stiklo cheminio apdirbimo būdai: Ėsdinimas, cheminis poliravimas, matinio paviršiaus sudarymas.Stiklo rūšys: beskeveldris stiklas, sklaidantis šviesą stiklas, spektrą keičiantis stiklas. Mediena Savybes. Mediena yra gamtinis produktas, naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga daugelyje technikos sričių. Privalumai: lengva, pakankamai stipri, atspari smųgiams ir vibracijai, mažai laidi šilumai, lengvai apdirbama, pigi. Trūkumai: sugeria daug vandens, degi, pūva, deformuojasi veikiant drėgmei. Medžio kamieno sandara: Šerdis, šerdies spindulys brazdas, luobas ir žiauberis(žievė).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!