Itališkasis fašizmas ir vokiškasis nacionalsocializmas: politinių doktrinų lyginamoji analizė

Itališkasis fašizmas ir vokiškasis nacionalsocializmas – XX a. ideologijos, patraukusios milijonus Italijos ir Vokietijos gyventojų. Daugelis kritikų teigia, kad šios politinės idėjos neturėjo filosofijos, jų metodai tesą minios psichologijos ir terorizmo mišinys, o jų lyderių pagrindinis tikslas paimti ir išlaikyti valdžią. Tačiau šie įdėjimai buvo populiarūs Vokietijoje ir Italijoje, pelnę daugumos gyventojų pasitikėjimą ir ištikimybę atitinkamai fiureriui bei dučė.
Teigiama, kad fašizmas ir nacionalsocializmas buvo tik asmeninių ambicijų kūriniai primesti propagandos ir teroro. Tokie teiginiai būtų labiau įtikinami, jei šie judėjimai būtų mirę su Hitleriu ir Musoliniu, arba neturėtų antrininkų kitose valstybėse. Fašizmas ir nacionalsocializmas buvo reakcija į realią padėtį, o jų intelektualinis vidutiniškumas negarantuoja, kad šie judėjimai neturės analogų ateityje. Be to, šiuo metu, kai kuriose valstybėse, yra pastebimas neonacių ir kitų fašistinių jėgų atgimimas, stiprėjimas.
3. Palyginti šias dvi ideologijas.
Rašydamas darbą daugiausia rėmiausi Sabine G. H. „Politinių teorijų istorija“, A. D. Smith, „Nacionalizmas XX amžiuje“ ir D. Miller, „Politinės minties enciklopedija“.
Nacionalsocializmas, tai ideologija, kurią skelbė Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (NSDAP). Partija susiformavo 1919 m. ir Hitlerio vadovaujama valdė Vokietiją nuo 1933 iki 1945 m. Nacionalsocializmas susiejo dvi doktrinas – fašistų įsitikinimą, kad nacionalinę vienybę gali garantuoti tik visagalė valstybė, valdoma partijos, kurios lyderis reiškia tautos valią, ir rasistinį tikėjimą arijų tautos pranašumu, o tai savo ruožtu reiškia, kad visos kitos rasės gali būti įjungtos arijų interesams arba apskritai naikinamos.1 Nacionalsocializmui dvasinį pagrindą suteikė kraujas ir gimtinė. Nacionalsocializmas buvo įspūdingiausia ir sėkmingiausia visų fašizmo atmainų, tačiau intelektualiniu požiūriu kur kas mažiau rafinuotas.
Politinę nacionalsocializmo sėkmę lėmė jo gebėjimas sieti dažnai priešingus elementus į doktriną, patrauklią įvairiems visuomenės sluoksniams – socializmą darbininkams, antibolševizmą darbdaviams, nacionalizmą konservatoriams ir antisemitizmą visiems tiems, kurie ieško atpirkimo ožio, kuriam būtų galima suversti kaltę dėl Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare.
Nacionalsocializmas – prieštaringas rasistinių ir volkisch idėjų kratinys, nestipriai susietas su keista Europos kultūros istorijos interpretacija, kurioje bandoma įrodyti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!