J. Savickis "Motina"

Jurgio Savickio novelės „Motina“ interpretacija Jurgis Savickis – XX a. prozininkas, kurį galima laikyti šiandienos lietuvio – europiečio, laisvo ir atviro pasaulio gyventojo, pirmtaku. Savickio kūrinių meninį žavesį lemia ir jo stiliaus meistriškumas: humoras, ironija, kultūros įvaizdžiai, simboliniai elementai. Jurgio Savickio novelė „Motina“ – tai vienas iš moderniosios prozos kūrinių, kuris atspindi laisvą, nesuvaržytą stilių, atvirai ir drąsiai skleidžia net slapčiausių minčių išraišką. Pavadinimo prasmė atspindi gilią novelės prasmę. Šioje Jurgio Savickio novelėje kalbama apie dviejų jaunų žmonių pažintį bei jų neapgalvotus veiksmus, kurie iškelia ir pagrindinę kūrinio problemą. Tai egzistencijos klausimo analizė, bandymas suvokti supančią aplinką bei savo paties jausmus. Novelės „Motina“ pirmasis segmentas prasideda labai plačiu erdvės aprašymu: „Platus vandenynas. <...> Tik dangus. Jūra ir dar kai kas laive.“ Šitokios neregėto mąsto erdvės detalės vaizduoja tarsi visą pasaulį, kuriame gyvena žmogus, paprastas ir nuodėmingas. Jurgis Savickis, kaip ir būdinga egzistencialistui, kuria nesuasmenintus veikėjus. Pasakotojas šioje novelėje tuo pačiu atlieka ir pagrindinio veikėjo vaidmenį. Nėra konkrečiai nurodyta nei jo vardo, pavardės, nei socialinio sluoksnio. Novelės „Motina“ pagrindinis veikėjas – tai akylus stebėtojas, mąstytojas, kruopščiai analizuojantis kiekvieną smulkmeną, t.y. žvilgsnį, judesį, išvaizdą. Nors Jurgis Savickis egzistencialistas, tačiau jo kūryboje gausu simbolių. Novelėje „Motina“ matome ypatingai gilios prasmės simbolį – jūrą. Tai gili, paslaptinga, nenuspėjama bei permaininga vandens galybė, kuri įprasmina gražiosios jūrų moters pavidalą. Toji moteris, neapsakomo grožio būtybė, kuri sužadina net intymiausias pasakotojo mintis, pamačius apnuogintą jaunos, stiprios moters kūną: „Atsiranda noro pasakyti jai keletą drąsesnių žodžių.“ Veiksmo vieta konkreti, tai laivas, pajūris, viešbutis. Nuo plačių jūros peizažų veiksmas persikelia į uždaresnę erdvę, į šeimininkės namus pajūryje. Vakarienės metu dviejų jaunų žmonių mintys ir akys klaidžioja pavojingais jausmų labirintais, kurie veda į nuodėmę. Šitaip sukurta intriga atspindi unikalų žmogaus egzistencijos supratimo pagrindą. Jurgio Savickio novelės „Motina“ veiksmo laikas nusako plačią įvykių plėtotę. Novelė, būtent laiko atžvilgiu, yra suskirstyta į du segmentus, tai dabarties laikas ir įvykiai, vaizduojami jau po dešimties metų. Antrajame segmente išaiškėja prieš dešimtį metų padarytos nuodėmės pasekmės. Vyriškis ir gražioji jūrų moteris vėl netikėtai susitinka. Tačiau moteris ne viena, ji kartu su savo vyru ir sūneliu. Žavioji dama glaudžia prie savęs mažą, nekaltą būtybę, kuri buvo pradėta saldžios nuodėmės priedanga. Novelės pabaiga kompoziciškai sutampa su kulminacija. Netikėta kūrinio pabaiga ir dar netikėtesnis gražiosios jūrų moters poelgis kelia nuostabą. Moteris, kuri vėliau paaiškėja esanti jų meilės vaisiaus motina, šalta, lakoniška, sakyčiau visai nejautri asmenybė. Jos griežtas žodis, draudžiantis tėvui matytis su sūnumi, palieka daug retoriniu klausimų. Tai parodo ir paskutinieji novelės žodžiai: „Aš, likęs visiškai vienas šioje kalnų šalyje, jaučiau, kad turėsiu dabar kur nukreipti savo mintį. Taip sensta žmogus.“ Jurgis Savickis – vienas pirmųjų lietuvių rašytojų modernistų. Jis gvildeno egzistencijos bei psichologijos problemas. Vaizdavo to laiko žmogų, civilizacijos gniuždomą, vienišą, prieštaringą, susidvejinusį bei maža. Būtent toks žmogus veikia ir novelėje „Motina“, kurioje potekstė, paslėpta prasmė sukuria tam tikrą stilių bei intrigą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!