Joniškio rajonas ekologiniu ir rekreaciniu aspektu

Ekologai yra įrodę, kad įvairine ir konkuruoja gamtoje didina ekosistema, atsparumą besikeičiančioms aplinkos sąlygoms. Natūraliose pievose, pelkėse sukaupiama daug aplinką teršiančių medžiagų. Čia vystosi daug parazitinių vbzdžių rūšių, kurios silpnina žalingą kenkėjų poveikį. Natūralios gamtos spalvos, kvapai, garsai, sukelia estetinį pasigerėjimą.
Jeigu kalbama apie Joniškio rajona gamtinę įvairovę,dažnas stebisi, kad gali būti dar išlikę melioracijos nepaliestų, naturalių pievų, upelių, slėnių, žemapelkių.
Rajone yra keturi gamtiniai draustiniai ir Žagarės regioninis parkas. Šios saugomos teritorijos yra gerai ištyrinėtos.
Kur dar galėjo išlikti gamtinės vertybės? Naturalių pievų ploteliai išliko tik miško prieglobstyje ir miškastų upelių slėniuose.
Joniškio rajono geografinė padėtis
Didžioji Joniškio rajono dalis plyti Žemgalės lygumoje. Mūšos slėnio kairiuoju pakraščiu nusidriekiantis Linkuvos gūbrys Žemgalės lyguma atitveria nuo Lietuvos Vidurio lygumos rajonų. Tokias reljefo formas suformavo paskutiniojo ledyno plaštaka, sustūmusi Linkuvos gūbrį. Vėliau savo tirpsmo vandenimis ledynas suplovė Žagarės ozą ir visą lengvai banguotą Žemgalės lygumos reljefą. Pagal botaninį – geografinį Lietuvos padalijimą Joniškio rajonas yra rytų Baltijos sektoriaus šiaurinės juostos rajonų grupėje. Čia vyrauja plačialapiai ( baltmiškiniai) eglynai ir plačialapių miškai. Pagal smulkesnį suskirstymą joniškio rajonas atsiduria šiaurrytiniame Žemaičių ir Žemgalės lygumų botaniniame rajone.
Joniškio rajono svarbiausios ekosistemos.
Joniškio rajone yra Žagarės regioninis parka ir keturi draustiniai: Žagarės botaninis- zoologinis draustinis,Mūšos – Tyrelio kraštovaizdžio draustinis, Švėtės slėnio botaninis draustinis,Pabalių botaninis draustinis.
Žagarės regioninis parkas:
Biotopas: Jis unikalus tuo, kad sukurtas buvusiose dirbamose žemėse. Parkas išplanuotas pagal kraštovaizdinį stilių. Jam būdingi natūralūs gamtovaizdžiai. Po nestora morenine danga plyti Devono periodo Žagarės svitos nuosėdinės uolienos, daugiausia dolomitai. Dabartinės žemės paviršiaus formas suformavo paskutinio ledynmečio plaštaka ilgiau išsilaikiusi šiaurinėje Lietuvos dalyje. Jos pakraščiuose buvo sustumta galinė morena - Linkuvos kalvagubris, kuris iškyla virš lygumos 10-20 metrų. Gaudikių apylinkėse yra aukščiausias Linkuvos gubrio taškas virš jūros lygio 97,2 metro. Parke ir jo apylinkėse vyrauja derlingi velėniniai karbonatiniai dirvožemiai.
Didžiąją Žagarės regioninio parko ploto dalį užima miškai. Stambiausias miškų masyvas yra Žagarės miškas.
Biocenozė: parko dendroflora gausi ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!