Jūrų ir vandenynų eutrofikaciją sukeliantys reiškiniai. Azoto junginiai

Pradžia.
Vienų iš vandens masių uzterštumo tipų yra šiluminis uzterstumas. Elektrostancijos, pramoninės gamiklos dažnai sumeta pašildytą vandenį į telkinį. Tai priveda prie temperatūros padidėjimo vandenyje. Su temperatūros padidėjimu telkinyje sumažėja deguonies kiekis, padidėja toksinių medžiagų, kurie užteršia vandenį, tuo pačiu sutrikdo biologinė pusiausvyra. Užterštame vandenyje su temperatūros padidėjimu ima audringai daugintis pavojingi mikroorganizmai ir virusai. Papuolę į geriamą vandenį, jie gali iškviesti įvairių lygų pliupsnius. Pagrindiniu geriamos vandens šaltiniu buvo povandeniniai vandenys. Ankščiau manydavo kad jie yra švarus. Bet dabartiniu laiku ūkinies žmogaus veiklos rezultatu povandenyniai vandenys taip pat prieina prie užterštumo. Neretai šis užterštumas ant tiek didelis, kad vartoti šį vandenį tapo neimanoma.
Žmonija suvartoja savo naudaj didelį geriamos vandens kiekį. Pagrindiniai jos vartotojai yra pramonė ir žemės ūkis. Labiau vandeninės pramonės tipai – cheminė, nafta-cheminė, celiulozo-pramoninė. Ant jų išeina iki 70 procentų visos vandens, naudojamos pramonėje. Pagrindinis geriamos vandens vartotojas – žemės ūkis: ant jo naudų išeina iki 60-80 procentų visos geriamosios vandens. Jau dabartiniu laiku geriamos vandens pritrūkimas pritiria ne tik tos teritorijos, kurias gamta praturtino vandens resursais, bet ir daugelis regijonų, kuriuos dar nesenai vadino patikimais šitų atžvilgiu.
Jūriniai apaugimai.
Panertų į vandenį paviršių apaugimai eina visuose telkiniuose ir tuom intensivus, kuo aukščiau vandens temperatūra iki 40 C. Apaugimuose dalyvauja beveik visi bestuburinių rūšys (išviso apie 2000 rūšių), bet dauguma iš jų mažai prisideda prie hidrotechninių statinių apaugimo. Rūšių kiekis, sudarančių pagrindine apaugimo mase, nedidelis.
Iš pradžių ant statinių paviršiaus nusėdo įvairios bakterijos, kurios sukuria ploną bakterinę greimą . Ant šios greimos nusėdo dugninės mikroskopinės dumblės, kurios auga šviesiuose vietose. Iš aukštų dumblių plačiai atstovauja žalios, mėlyna-žalios, kurios vyrauja uostinių akvatorijų užterštuose vandenyse, o taip pat raudonos ir rudos. Paskutinios plačiai atstovauja molu apaugimuose ir duoda dešimtys biomasės kilogramų ant 1 kvadratinio metro paviršiaus.
Didžiausią reikšmę hidrotechninių statinių apaugime turi Ūsakojai vėžiagyviai. Didžiausią paplitimą turi ūsakojai vėžiagyviai Jūrinė gilė ir Jūrinė antitė....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!