Kalendorinės apeigos. Žolinės

Kalendoriniai ir agrariniai papročiai bei apeigos yra vieni ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių; jie atsirado dėl dabartinės veiklos, pirmiausia verčiantis medžiokle ir maisto rankiojimu, vėliau – žemdirbyste ir gyvulininkyste.
Seniausios žmonių apeigos išplaukė iš nepažinimo juos supančios gamtos dėsnių, nesupratimo, kodėl periodiškai kiekvienais metais keičiasi metų laikai: žiemą keičia pavasaris, pavasarį – vasara, vasarą – ruduo, o su jais ir darbo sezonai: baigiantis vienam darbo sezonui ir prasidedant kitam, buvo švenčiamos šventės ir atliekamos apeigos, paprastai susietos su išgalvotomis antgamtinėmis būtybėmis (totemais, gyvulių ir augmenijos “šeimininkais”), nuo kurių tariamai priklausęs žmonių apsirūpinimas maistu. Su apeigomis kūrėsi mitai, susiję su žmonių darbine veikla.
Lietuvių papročiai glaudžiai susieti su magija ir mitologija, kurios išplaukia iš seniausio žmonijos filosofinio supratimo.
Liaudies tradicijos, papročiai bei apeigos per tūkstančius metų suvaidino nemažą vaidmenį socialinių formų, žmonių dvasinės kultūros raidoje. Pagal tai galima rekonstruoti žmonių sąmonės vystymąsi. Beveik visi liaudies kultūros, ypač žodinės ir meninės kūrybos, laimėjimai įsitvirtino papročiuose ir apeigose, kurios nedaug pakeistos, buvo perduodamos iš kartos į kartą. Nors tai ir skatino rutiną, tačiau padėjo išlikti ilgų šimtmečių liaudies materialinės ir dvasinės kultūros laimėjimams. Būdami labai pastovūs, papročiai, apeigos, tradicijos, yra praeities liaudies kultūros išsaugotojai ir gali būti tam tikri istorijos šaltiniai, galintys padėti atskleisti žmonijos sąmonės bei kultūros vystymosi progresą. Apeigas pagimdė ir palaikė nuolatinis žmonių darbas ir buitis.
Kiekviena didžioji metų šventė susieta su įvairiomis tradicijomis ir papročiais. Galima tvirtinti, kad švenčių papročiuose tiek įvairumų, kiek pasaulyje tautų jas švenčiančių. Net krikščioniškąsias šventes, pasauliniu mastu švenčiamas, įvairiuose kraštuose žmonės švenčia kitaip.
Papročius galėtume suskirstyti į tris [pagrindines dalis: senuosius, atėjusius per kartas iš neatmenamų laikų; krikščioniškuosius ir tuos, kuriuos sukuria aplinka beveik dirbtiniu būdu (pvz., dovanų pardavimas, sveikinimų atvirukai, papuošimai ir t.t.).
Žoline Lietuvoje buvo populiariai vadinama Švč. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo šventė, švenčiama rugpjūčio 15 d. Žiloje senovėje ji buvo skirta atlikti apeigoms didžiajai deivei gimdytojai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!