Kančia - kelias į kūryba

 Kančia – kelias į kūrybą „ Kančia turi nuostabios žadinamosios galios. <...> Jeigu žmogus nuolatos gyventų laimingai, jo būties galimybės neišsiskleistų, nes niekados neatgimtų tikrajam buvimui“ – A. Maceina Pagal katalikiškąjį mąstymą, kančia yra negatyvi ir nieko pozityvaus savyje neturi. Tad, kuo gali ji paveikti, sukrėsti ir atitraukti nuo įprastinio žmogaus gyvenimo? Manau, jog papraščiausiai savo negatyvumu... Kančia, kaip teigia egzistencinė filosofija, yra kraštutinė situacija, kuri pastato žmogų ant būties ir nebūties slenksčio. Kenčiantis žmogus su nebūtimi susiduria „akis į akį“. Tokioje situacijoje jis pajunta realią grėsmę prarasti tai, kas jam užtikrino ramų ir „saugų“ gyvenimą. Mano manymu, nebūties baimė ir ta tamsa, su kuria mes susiduriame kančioje, skatina mus ieškoti naujo kelio ir būdo vėl sugrįžti į šviesą, kuri, tarkim, mus nuolatos supo iki susiduriant su netekimu ir kančia. Tai provokuoja žmogų atsisukti į save, pradėti mąstyti ir prabilti apie dvasinius dalykus. Dažniausiai žmogus būdamas laimingas, mąsto ir mato tik paviršinius dalykus ,niekas kitas tiesiog nedomina arba randamas pasiteisinimas – „nėra laiko“. Manau, jog laimę kaip tik ir turėtume vertinti dėl to, kad ji gali praeiti. Laimės galia ir slypi jos trumpalaikiškume ir trapume. Kaip teigia A. Maceina „ būdamas laimingas Žmogus mano, kad pasaulis ir jo apraiška kasdienybė yra jo tikroji buvimo erdvė. Kančia suardydama šią erdvę, kviečia žmogų kažkur kitur.“ Kančia turi galios pažadinti žmogų iš užmaršties ir parodyti jo tikrąją būseną. Sunkiomis ir skaudžiomis akimirkomis žmogus susimąsto egzistencialistiniais klausimais. Kenčiant žmogus pradeda egzistenciškai mąstyti. Jis susirūpina savo būtimi ir dėl to prabyla jam labiausiai tinkamu būdu. Žmogus nori kalbėti, nes tylėti pasidaro pernelyg sunku. Žodžiai tampa sustiprinimo ieškojimas. Taip jis bando gražinti, tai kas jo būtyje sunaikinta. „Mąstymas yra būties šauksmas: iš būties kilęs ir į būtį einąs. Todėl savo esmėje jis yra ne loginis, bet ontologinis; ne teorinis, bet egzistencinis.“ Prabilsimas garsiai ar žodžių išdėstymas raštu – argi tai nėra savo būties apmąstymas? Kalba yra klausimo pastatymas ir jo skleidimas įvairiais būdais. Būtent kurdamas ir kalbėdamas žmogus bando iš naujo atkurti ir atstatyti sumenkėjusią savo būtį. „Iš naujo save įbūtinti ir iškelti iš jį supančios ir jam gresiančios nebūties.“ Kaip ir egzistencinis mąstymas, kūrybinis aktas negali būti perimtas iš kito žmogaus ar kokios nors knygos. Jis kyla iš pačio žmogaus. Taip kūrėjas, atsigręžęs į save, pradeda naują kūrybinį kelią, iš kurio kyla naujas jo buvimas. Iš viso to galime suprasti, kad vienas iš būdų kovoti su kančia ar nebūties baime – mąstymas ir kūryba... Kai žmogus nori išspręsti pats save, jis į pagalbą gali pasitelkti kūrybą, nes kūryba padeda rasti save iš naujo. Tai padeda žmogui ne tik kovoti, bet ir kur kas geriau pažinti ir atrasti savąjį „AŠ“. Galbūt paskutinieji mano žodžiai nuskambės šiek tiek vulgariai ir negražiai, bet tokioje numaterialėjusioje, ir kaip aš vadinu, „shopping and fucking“ (pažodžiui iš anglų klb. pirkimas ir lytiniai santykiai) visuomenėje, žmonės nesugeba rasti laiko net patys sau...Tad kodėl mums negalėtų padėti, gal ir skausmingas, bet tikrai veiksmingas atsidūrimas kraštutinėje situacijoje (tarp būties ir nebūties)? Noli fora ire, in te ipsum redi, in interiore homine habitat veritas* Neik už savęs, grįžk į save patį: žmogaus viduje glūdi tiesa. (lot.k)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!