Kino filosofija

Kas tai yra – kino filosofija? Kuo kino filosofija skiriasi nuo kino istorijos? Pirmiausia, būtina nustatyti kino filosofijos vietą disciplinų apie kiną gretoje.
Galimi trys profesionalūs kalbos apie kiną būdai. Juos galima išryškinti, žvelgiant į šį ankstyvojo kino pavyzdį. Kairėje – kino profesionalas (šiuo atveju, tai galėtų būti ir mechanikas, ir režisierius), dešinėje – žiūrovai.
1) Kinematografininko kalba apie kiną.
Kinematografininkas užima privilegijuotą poziciją. Viena vertus, jis gali atsistoti į žiūrovo (dešinėje) vietą – prieš ekraną, antra vertus, jis žino “užkulisius” (kairiąją pusę), virtuvę, žino, kaip ekrane bėgantys vaizdiniai yra padaryti.
Būdas surasti bendrą pagrindą režisieriaus ir žiūrovo žvilgsniui yra kino kūrinio konstrukcijos – “kaip kas padaryta” – atskleidimas.
“Kaip kas padaryta” – viena plačiausių masiškai paplitusių kalbų apie kiną. Šios kalbos šaltinis – kūrėjas (režisierius, kompozitorius, aktorius), centrinė figūra – režisierius. Režisierius čia turi besąlygišką autoritetą, todėl jo kalbą galima pavadinti monologu.
Režisieriaus rankose – galimybė ir pasirinkimas, kiek praverti kino kūrinio sukonstravimo mechanizmą. Žiūrovas mato tik tai, kaip funkcionuoja vaizdiniai. Režisierius žino ir vaizdinių atiradimo priežastis (motyvus) bei tikslus (motyvai – psichologiniai, priežastys – nebūtinai psichologinės prigimties, jos gali būti atsitiktinės ar maginės). Natūralu, kad dauguma žiūrovo klausimų yra nukreipta į šią motyvų ir tikslų sritį. Ją pravėrus, manoma, kad atveriamas kūrinio konstrukcijos pagrindas, žiūrovas tarsi pakviečiamas į “virtuvę”, į režisieriaus poziciją.
2) Kino kritiko kalba apie kiną. Režisieriaus monologui suteikia dialogiškumo matmenį – įpina kino kūrinį į kitų kūrinių kontekstą (ką patys režisieriai dažniausiai atsisako daryti). Kino kritikas, iš esmės, yra toje pačioje privilegijuotoje pozicijoje kaip ir kinematografininkas, su viena (ne tokia jau menka išlyga) – jis puikiai žino bendrus, bet ne vieno ar kito konkretaus kino kūrinio konstravimo principus. Nežinodamas kokio nors konkretaus filmo “virtuvės”, jis žino visą kinematografo “virtuvę”.
Gana dažnai susiformuoja tam tikra priešprieša tarp režisieriaus monologinės kalbos ir kritiko dialoginės kalbos: radikaliu atveju kino kritiko kalba režisieriui atrodo per “bendra”, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!