Klaipėdos apskrities ūkininkų ir kitų gyventojų ūkių vasarinių miežių plotų, derliaus ir derlingumo statistinė apskaita ir analizė

Darbo ištrauka

Statistinė pasėlių plotų, derliaus ir derlingumo analizė yra labai svarbi norint vystyti, plėtoti šalyje žemės ūkį, diegti modernias priemones. Ši analizė leidžia nuspėti plotų, derliaus ir derlingumo pokyčius ateinančiuose laikotarpiuse bei įgalina imtis tam tikrų šių rodiklių gerinimo priemonių. Todėl statistika sprendžia pasėlių plotų dydžio nustatymo, pasėlių plotų, derliaus ir derlingumo dinamikos nagrinėjimo, veiksnių, lemiančių derliaus ir derlingumo kitimą, poveikio dydžio nustatymo bei aiškinimo ir kitus uždavinius. Šiuos uždavinius pabandysiu išspręsti ir savo darbe.Šiame kursiniame darbe išnagrinėsiu ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų vasarinių miežių statistinės apskaitos tvarką, išanalizuosiu 2000-2002 metų Klaipėdos apskrities (Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų) ūkininkų ir gyventojų ūkių vasarinių miežių plotus, derlių ir derlingumą bei apskaičiuosiu analizuotų rodiklių perspektyvas, remdamasi 1998-2002 metų duomenimis. Atliktos statistinės analizės rezultatai yra reikšmingi ir reikalingi, nes šiame darbe analizuojami naujausi, paskutinių metų duomenys. Skaičiavimai įgalins daryti teisingas bei konkrečias išvadas apie Klaipėdos apskrityje ūkininkų ir gyventojų ūkiuose auginamų vasarinių miežių plotą, derlių bei derlingumą, bei leis prognozuoti minėtus rodiklius ateinantiems laikotarpiams.Vystant bei pritaikant Klaipėdos apskrities žemės ūkį ES rinkai prioritetinėmis šakomis tikslingiausia laikyti pieninę-mėsinę galvijininkystę, kiaulininkystę, daržininkystę, žolinių pašarų gamybą, ekologišką ūkininkavimą, turizmo verslą.Žemės ūkio vystymui Klaipėdos apskrityje yra pakankami gamtos ištekliai (žemės ūkio paskirties žemė - 80664,40 ha, melioruota žemė - 72,81 tūkst. ha). Rajone pakankamas žemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių skaičius (pieno perdirbimo įmonės: UAB "Žemaitijos pienas"- UAB "Klaipėdos pienas", pieno kooperatyvas "Žalmargė" Klaipėdos fil., mėsos perdirbimo įmonės: UAB "Sikasta", UAB "Klaipėdos mėsa", UAB "Agrovet").Klaipėdos rajone iš viso nusausinta 72,81 tūkst. ha žemės, iš jų drenažu 64,44 tūkst. ha - tai sudaro 80,3 proc. šlapių žemių fondo rajone. Iškasta 1206,6 km. magistralinių ir 186,8 km. apsauginių griovių, įrengta 57,7 km. apsauginių pylimų, pastatyta 50 tiltų, 1446 pralaidos, nutiesta 467,9 km. vietinių kelių su žvyro danga, įrengti du tvenkiniai, kurių bendras plotas 30,5 ha. Kadangi Klaipėdos rajono dalis yra Minijos upės žemupyje ir ribojasi su Kuršių mariomis, apsaugai nuo potvynių yra įrengti polderiai (7 žiemos ir 1 vasaros tipo). Jie apjuosti apsauginiais pylimais, vandens perteklių iš polderių pašalina septynios sausinimo siurblinės. Bendra melioracijos įrenginių balansinė vertė 187 mln. Lt. Rajone yra apie 70000 ha rūgščių dirvų.Gerai žinome, kad šiuo metu šalyje yra prasta ir sudėtinga ekonominė bei finansinė padėtis, todėl melioracijos ir rūgščių dirvų kalkinimo programai skiriama nepakankamai lėšų. Dėl mažėjančio melioracijos darbų finansavimo per paskutiniuosius metus Klaipėdos apskrityje didėja nenaudojamų žemių plotai, apleisti magistraliniai grioviai, laiku neatliekami drenažo rekonstrukcijos ir remonto darbai, iš vis neatliekamas rūgščių dirvų kalkinimas.Dėl blogos melioruotos žemės būklės didžiulius nuostolius patiria rajono ūkininkai bei kiti žemės naudotojai.Javai Lietuvoje - viena svarbiausių žemės ūkio kultūrų. Kasmet Lietuvoje auginama 1 mln. ha javų, iš to skaičiaus apie 600 tūkst. ha vasarinių – tai vasariniai kviečiai, miežiai ir avižos. Jie užima apie 43- 48% visų pasėlių ploto (1 200 000 ha). Bendras grūdų derlius per metus svyruoja nuo 2.7 iki 3.3 mln. tonų. Javų derlingumas - 24-32 cnt/ha. Derlingiausi žieminiai kviečiai bei vasariniai miežiai (nuo 38 iki 60 cnt/ha). Didžiausia grūdų dalis (apie 70 %) skiriama pašarui, o apie 16% - maistui, likusi dalis - sėklai, alui, alkoholiui bei valstybės rezervui.Vystantis šalies alaus pramonei , didėja salyklinių miežių poreikis. Jų užauginame daug, tačiau ne visi grūdai salyklui tinka. Salyklo gaminimui reikalingi gerai ir vienodai dygstantys, stambūs, krakmolingi ir ne per daug baltymingi grūdai. Miežių grūdų kokybė labiausiai priklauso nuo klimato, dirvožemio sąlygų, auginimo technologijos ir veislės.Mūsų klimatas salykliniams miežiams auginti palankus, todėl tinkamai auginamų gerų veislių grūdai gali patenkinti ir išrankiausius aludarius. Labai svarbu miežius apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Palankiais ligoms plisti metais grūdų derlius gali sumažėti 20-30 proc. Be to, dėl ligų sumažėja stambių grūdų išeiga. Reikalavimai salykliniams miežiams yra griežti. Praėjusiais metais I klasės salykliniuose miežiuose stambių grūdų turėjo būti 95 proc., baltymų grūduose - 9,5-11,0 proc. Miežių grūdų baltymingumas labiausiai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Sausringais metais vasariniai miežiai sukaupia daug baltymų. ...

Kiti mokslo darbai