Knygotyros terminologija

Vilniaus universitetas Komunikacijos fakultetas Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas KNYGOTYROS TERMINOLOGIJA KNYGOTYROS PRATYBŲ DARBAS Tikrino doc. Aušra Navickienė Vilnius, 2006 Bibliotekininkystės terminijos ištakos, glūdi literatūrinės lietuvių kalbos istorinėje raidoje. Jau Martynas Mažvydas XVI a. viduryje pradėjo literatūrinės kalbos kūrimo ir norminimo darbą. Didžiulės įtakos mokslo kalbai turėjo pirmasis Sirvydo lietuvių kalbos žodynas „Dictionarium trium linguarium“. Kadangi, daugelis terminų buvo skolinti iš lotynų, prancūzų, anglų ir kt. kalbų, reikėjo rasti savus lietuviškus atitikmenis. Nemažą reikšmę bibliotekininkystės terminijos plėtrai turėjo praktinė veikla: spaustuvių steigimas, knygų leidyba, knygų prekyba, knygrišystė, knygų kolekcionavimas, taip pat spaudos skaitymas. Tik XIX –XX a. plačiau imta dirbti šioje srityje, buvo kuriami žodynai, gramatikos, kita pasaulistinė literatūra, kuri ugdė mokslo kalbą. Sprendžiant terminologijos problemą dirbo šalies mokslininkai. 1921 m. buvo įkurta Terminologijos komisija.1987m. LNB Mokslinio tyrimo sk. buvo įsteigtas Terminologijos sektorius. 1990 m.VU įkurta Knygotyros katedra. Svarbiausi knygotyros terminų žodynai Lietuvoje ir pasaulyje: Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilniaus universitetas. Knygotyros katedra. Vilnius, 1997. 413 p. Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 1sąs.: Katalogavimas. Katalogų ir kartotekų sistema. Vilnius, 1990. 166 p. Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 2 sąs.: Dokumentas. Leidinys. Leidyba. Vilnius, 1991.158 p. Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 3sąs.: Bibliografija. Vilnius, 1994. 103p. Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 4sąs.: Bibliotekos fondai. Vilnius, 1999. 198 p. Informacijos terminų žodynas. Vilnius, 1993. 137 p Mokslinės ir techninės informacijos terminų žodynas. Vilnius, 1983. 227 p. „GLAISTER G. Encyclopedia of the Book“ London, 1996.551 p. „Kniga: enciklopedija“.Moskva, 1999. 796 p. Knygotyros terminai skirtinguose šaltiniuose: 1. Autorinis lankas – rankraščio apimties apskaitos vienetas, kurį sudaro 40 000 spaudos ženklų arba 3000 kvadratinių centimetrų grafinės medžiagos ir kuriuo apskaičiuojamas autorių, vertėjų darbas. („Informacijos terminų žodynas“, Lietuvos informacijos institutas, Vilnius, 1983. p. 12-13 ) Autorinis lankas – lankas, kurį sudaro 40.000 spaudos ženklų arba 3000 kvadratinių centimetrų grafinės medžiagos ir kuriuo apskaičiuojamas autorių, vertėjų darbas. („Mokslinės ir techninės informacijos terminų žodynas“. Vilnius, 1983, p.83) Autorinis lankas – veikalo apimties vienetas, lygus 40 000 spaudos ženklų arba 700 eilučių eiliuoto teksto, arba 3000 cm2 spausdintos iliustracinės medžiagos. Autoriniais lankais apskaičiuojamas autorių, vertėjų, dailininkų darbas. („Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997, p.35) Autorinis lankas – kūrinio apimties apskaitos vienetas, lygus 40000 spaudos ženklų, 700 eilėraščio eilučių arba 3000 cm2 grafinės medžiagos; šiuo vienetu apskaičiuojamas autorių, vertėjų darbas. („Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 2 sąs. Dokumentas. Leidinys .Leidyba.“, Vilnius, p.14) 2. Informacinis leidinys – 1) leidinys, pateikiantis trumpas moksl., mokslo popul. ar taikomojo pobūdžio žinias. Informaciniam leidiniui priklauso enciklopedijos, žodynai, žinynai. Sinonimas – žinyninis leidinys; 2) leidinys, pateikiantis susistemintas žinias apie spaudinius ir nepublikuotus darbus. Tai bibliografiniai, referatiniai, apžvalginiai leidiniai. („Knygotyra: enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997, p.130) Informacinis leidinys – leidinys, kuriame sistemiškai pateikiami žodžiai, įvairių mokslo ir praktinės veiklos sričių duomenys. Informaciniai leidiniai yra enciklopedijos, žinynai, žodynai ir kt. („Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 2 sąs. Dokumentas. Leidinys .Leidyba. “, Vilnius, p. 30) 3. Leidinys – spaudinys, poligrafiškai įformintas atskiru vienetu, turintis nustatytą metriką ir skirtas platinti (anoniminis l., apžvalginis l., bibliografinis l., daugiatomis l., faksimilinis l., informacinis l., mokslinis l., mokslo populiarinamasis l., neperiodinis l., normatyvinis l., periodinis l., reklaminis l., serijinis l., stereotipinis l., tęstinis l., užsakytinis l., vienatomis l.). („Informacijos terminų žodynas“, Lietuvos informacijos institutas, Vilnius, 1983. p. 58). Leidinys – spaudinys, poligrafiškai apiformintas atskiru vienetu, turintis metriką ir skirtas perduoti jame įrašytą informaciją. („Mokslinės ir techninės informacijos terminų žodynas“. Vilnius, 1983, p.84) Leidinys – 1) spausdinto dokumento egzempliorius; 2) bet kuriuo tiražu leidžiamas arba išleistas dokumentas. („Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 2 sąs. Dokumentas. Leidinys. Leidyba. “, Vilnius, p. 47) 4. Privalomasis egzempliorius – spaudinio egzempliorius, kurį leidyklos siunčia bibliotekoms, knygų saugykloms ir kai kurioms kitoms įstaigoms. („Informacijos terminų žodynas“, Lietuvos informacijos institutas, Vilnius, 1983. p.79) Privalomas (is) egzempliorius – egzempliorius, siunčiamas į direktyviniu būdu nustatytas valstybines knygų saugyklas bei kitas valstybines organizacijas išleidžiamų spaudinių bibliografinei, statistinei apskaitai ir saugojimui. („Mokslinės ir techninės informacijos terminų žodynas“. Vilnius, 1983, p.34) Privalomasis egzempliorius – 1) leidinio egzempliorius, kurį leidykla siunčia bibliotekoms, knygų saugykloms ir kai kurioms kitoms įstaigoms. 2) leidinio egzemplioriai (iki 10), kuriuos leidykla nemokamai duoda autoriui. („Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 2 sąs. Dokumentas. Leidinys. Leidyba .“, Vilnius, p. 69) 5. Šriftas – 1) raidžių grafinis pavidalas. 2) spaudmenys, spaustuvinio rinkinio ženklai. („Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 2 sąs. Dokumentas. Leidinys. Leidyba.“, Vilnius, p. 88) Šriftas - 1) specialus kodas, kurio elementų prasmę ir kodavimo taisykles žino nedidelė žmonių grupė 2) sutartinis bibliotekų ženklas, pagal kurį nustatoma dokumento vieta saugykloje. („Informacijos terminų žodynas“, Lietuvos informacijos institutas, Vilnius, 1983. p 90) Šriftas – 1) spaudmenys, naudojami spaustuviniam rinkiniui; 2)raidžių pavidalas („Mokslinės ir techninės informacijos terminų žodynas“. Vilnius, 1983, p.127) 6.Vinjetė – nedidelis (dažniausiai ornamentinis) grafikos kūrinys, dedamas knygos viršelyje, antraštiniame lape, teksto, jo dalies, skyriaus pradžioje ar pabaigoje. („Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas. 2 sąs. Dokumentas. Leidinys Leidyba. “, Vilnius, p. 97) Vinjetė – [pranc. vignette

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!