Kodėl Dievas sukūrė žmogų?

Dievas sukūrė žmogų todėl, kad ...
per visą savo gyvenimą.
Mąstydami apie mus supantį pasaulį mes randame Dievo buvimo įrodymų. Religijos atsiradimas tapatinamas su žmonijos atsiradimu. Tikėjimas į vieną Dievą evoliucionavo iš tikėjimo demonais ir dvasiomis, totemais bei protėvių vėlių nemarumu. Religija, daugelio supratimu, yra bendravimas su pačia giliausia ir paskutiniąja tikrove. Už šios tikrovės ribų jau nėra nieko, ko dar būtų galima ieškoti ar rasti.
Egzistuoja nemažai teorijų, aptariančių santykį tarp Dievo ir žmogaus įvairiais aspektais. Platonas teigė, kad išskirtinis dievybės bruožas – tai tiesa ir gerumas. Dievų funkcija – būti žmonėms provaizdžiais. Protingiausia ir apskritai tobuliausia būtybė yra Dievas. Aristotelio įnašas - visiškai naujas Dievo aiškinimas, nuo mitų apvalyta filosofinė Dievo samprata. Filosofinės argumentacijos keliu, iš gamtoje aptinkamo judėjimo analizės, Aristotelis išveda, kad būtinai turi būti dar kita Būtis, negi toji, kurią mes patiriame. Ji yra ne kas kitas, o Dievas. Aristotelis ir Platonas į filosofiją įvedė metafizines sąvokas, kurias toliau plėtojo mąstytojai krikščionys.
Aurelijui Augustinui visi daiktai kalba apie Dievą, jų kūrėją. Daiktai yra Dievo pėdsakas, pasaulis - jo kūrinys iš nieko arba nebūties.Viduramžiais žmogus suvokiamas kaip Dievo šventovė. Tikėjimas įsišaknija į žmogaus gyvenimą, pakeisdamas filosofavimą. Keičiasi ir filosofijos paskirtis – interpretuoti pasaulį taip kaip Dievo kūrinį, aiškinti kaip tikėjimo tiesas. Aurelijus Augustinas sakė; „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, todėl Dievo reikia ieškoti savyje“. Pasaulio ir Dievo pažinime Aurelijus Augustinas pirmenybę teikia tikėjimui prieš protą. Tačiau tikėjimas neaptemdo proto, o apšviečia jo galimybių lauką. Aurelijus Augustinas padėjo krikščionybės filosofijos pamatus, atkreipdamas dėmesį į tas problemas, kurių antika nežinojo.
Atsakymas reikalauja pripažinti Dievą kaip besąlygišką pasaulio pagrindą, priežastį bei judėjimo šaltinį. Atsakydami į klausimą – „ Kodėl yra kosmas , o ne chaosas?“ pripažįstame Dievą kaip visuotinio tikslingumo ir harmonijos kūrėju.
A.Augustinas krikščioniškųjų vertybių sistemą grindė iš idealizmo (neoplatonizmo) pozicijų, o Tomas Akvinietis ją peržiūrėjo realizmo dvasia; tokį vertybių traktavimą katalikybė išlaikė iki...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!