Kohabitacijos paplitimo Lietuvoje kultūrinės priežastys

Vykstant įvairiems politiniams, socialiniams, kultūriniams bei ekonominiams pokyčiams mūsų visuomenėje, tuo pačiu vyksta ir šeimos transformacijos pokyčiai: daugėja ne santuokoje gimusių vaikų, daugėja gyvenančių nesusituokus, mažėja vedybų, daugėja šeimų, turinčių tik vieną vaiką, daugėja vaikų nepilnose šeimose, mažėja gimimų ir dar daug kitų. Šie kai kurie šeimos demografiniai pokyčiai, tarp jų ir kohabitacija – gyvenimas nesusituokus – iki XX amžiaus paskutinio dešimtmečio dar buvo reti, nepriimtini, deviantiniai reiškiniai, bet su Nepriklausomybės atgavimu, ekonomikos plėtra, augimu, politiniu išsilaisvinimu, šie požymiai tampa vis labiau įprastu socialiniu reiškiniu. Dar daugiau – tokiems požymiams kaip gyvenimas nesusituokus, vaikų gimimas neregistruotoje santuokoje, mažėjantis vedybų skaičius – visuomenė vis labiau pritaria: „Beveik pusė (45%) visų respondentų neregistruotų šeimų daugėjimą vertina neutraliai („nei blogai, nei gerai“)“1. Kaip teigiama 2001 metų surašymo duomenyse, kas keturiolikta surašyme dalyvavusi pora buvo sugyventiniai. Iš viso 2001 metais buvo surašyta 55,2 tūkst. sugyventinių porų, iš jų mieste – 33,6 tūkst., kaime – 21,6 tūkst. Didesnė dalis – 52,5% – visų sugyventinių buvo 25-44 metų2. Galima teigti, kad ypač ryškus kohabitacijos paplitimas aptinkamas jauniausiose vedybinio amžiaus kartose. Tai, žinoma, gana seni duomenys, o kohabitacijos mastai kasmet vis auga, todėl galima spėti, kad dabar ne santuokoje gyvenančių porų skaičius yra kur kas didesnis.
Kohabitacijos problema yra ypač aktuali šiandieninėje Lietuvos visuomenėje, nes vis daugiau žmonių Lietuvoje pasirenka kohabitaciją, tai yra gyvenimą nesusituokus, vietoj santuokos. Gyvenimą nesusituokus sąlygoja besikeičiantis požiūris į lyčių vaidmenis, lygiaverčius santykius, įsivyravęs individualybės, autonomiškumo jausmas. Į santuoką vis dažniau žiūrima kaip į atgyveną. Yra daugybė gyvenimo nesusituokus priežasčių, bet remdamasi literatūra3, išskirsiu tris pagrindinius jų blokus: struktūriniai pokyčiai (socioekonominiai, poliniai), technologiniai (technikos ir mokslo pažanga) ir kultūriniai pokyčiai (visuomenės normos ir vertybės). Šiame darbe analizuodama paskutiniosios grupės kultūrinius pokyčius, bandysiu paaiškinti kohabitacijos masto didėjimą ir priežastis.
Socialinė problema. Darbe nagrinėjama socialinė problema yra gyvenimas kartu nesusituokus (kohabitacija).
Tyrimo objektas. Kohabitacijos paplitimo Lietuvoje kultūrinės priežastys.
Tyrimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!