Koloidų chemija

1. Klausimas: Skysto būvio apibudinimas.
Skysčiai pagal savybes užima tarpinę padėtį tarp dujų ir kietų medžiagų. Arti kritinės temperatūros jie yra šiek tiek panašus į dujas. Kritinėje temperatūroje skysčių ir dujų savybės visiškai sutampa. Arti stingimo temperatūros, skysčiai labai supanašėja su kietais kūnais.
Pritaikius rentgenografinę ir elektrografinę analizę skysčiams tirti, pasirodė, kad skystyje yra tam tikra molekulių išsidėstymo tvarka ir tolimose nuo stingimo temperatūrose. Tačiau jai kieto kūno visame kristale molekulės yra išsidėsčiusios dėsningai, tai skysčiuose jos taisyklingai išsidėsto tik kaimynystėje su pasirinktąja molekule, o toliau šią tvarką suardo šiluminis molekulių judėjimas.
Mokslininkai mano, kad skysčių vidinė struktūra yra kur kas panašesnė į kietų kūnų, negu į dujų. Idealiųjų dujų dėsniai visiškai netinka skysčiams. Žinoma, kad skysčiai praktiškai nesuspaudžiami.
Skysčių terminio išsiplėtimo koeficientas žymiai mažesnis, negu dujų, ir priklauso nuo skysčių prigimties.
◦ Dielektrinė konstanta – D;
◦ Lūžimo koeficientas – n;
◦ Paviršiaus įtempimo koeficientas – σ;
◦ Vidinės trinties, arba klampumo koeficientas – η.
Skysčių savybes labai veikia jų molekulių poringumas. Polinių medžiagų bipolių sąveika pasireiškia dėl orientacinių jėgų. Be to, daugelyje medžiagų pasireiškia ir tarp molekulių susidarančios vandenilinės jungties įtaka. Dėl šių vidinių papildomų veiksnių skystyje gali susidaryti įvairaus patvarumo molekulių kompleksai – asociatai. Šis reiškinys vadinamas – molekulių asociacija. Labai asocijuoti skysčiai yra: vanduo, alkoholiai, skystas amoniakas, acto rūgštis it kt.
Kylant temperatūrai, molekulės greičiau juda it jų kompleksai gali suirti į atskiras molekules. Kai kuriais atvejais asociatai tokie patvarūs, kad išlieka netgi dujiniame būvyje. Molekulių asociacija padidina: skysčių šilumos talpumą; virimo temperatūrą; garavimo šilumą; lūžimo koeficientą.
2. Klausimas: Tirpimo ir neutralizacijos šiluma
Tirpimo šiluma
Medžiagų tirpimas visada susijęs arba su šilumos atpalaidavimu, arba su jos absorbavimu. Tokios medžiagos, kaip sieros rūgštys, negesintos kalkės, bevandenė soda, natrio hidroksidas, alkoholis ir visos dujos, tirpsta, išskirdamos didoką šilumos kiekį. Daugumos druskų tirpimas vandenyje susijęs su šilumos absorbcija ir tirpalo atvėsimu.
Tirpimo šiluminis efektas priklauso ne tiktai nuo paimtos medžiagos prigimties, bet ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!