Komercinis ir nekomercinis kinas

Komercinis kinas dažniausiai būna pilnametražis, siekiantis finansinės sėkmės. Tokių filmų atributika yra garsūs aktoriai, specialūs efektai, daroma įspūdinga filmo premjera bei reklama.
Nekomercinis kinas dažnai būna trumpametražis, tačiau pasitaiko ir pilnametražių. Didesnis dėmesys skiriamas filmo siužetui bei turiniui, reklama minimali, kartais jos visai nebūna.
• Suaugusiems
• Jaunimui
Vaikams bei šeimai siūlomi žiūrėti animaciniai arba lengvo turinio filmai. Dažnai kino kompanijos siūlo valstybine kalba dubliuotus filmus.
Jaunimui ir suaugusiems siūlomi vaidybiniai filmai (trileriai, dramos, miuziklai, vesternai, fantastiniai, siaubo, epiniai ir t.t.).
Išskirtinai suaugusiems siūlomi erotinio ar pornografinio pobūdžio filmai. Iki devinto dešimtmečio pradžios egzistavo netgi atskiri „suaugusiųjų kino teatrai“. ( )
Nekomerciniam kinui priskiriama dokumentika bei dauguma trumpametražių filmų, išskyrus reklamą. Jie skirti intelektualiajam visuomenės segmentui, kurį dažniausiai sudaro jaunimas bei suaugusieji. Filmai teikia meninę ir edukacinę vertę.
Pagal kilmę:
• Europa
• JAV
JAV kinas nuo pat XX a pradžios yra įtakingiausia kino industrija pasaulyje, kurianti populiariausius komercinius filmus. Pats žinomiausias kino žvaigždžių ir kino studijų centras yra Holivudas, esantis Los Andželo rajone, Kalifornijos valstijoje. Komerciniame kine į smurtą žiūrima pro pirštus, stengiamasi atspindėti masinės kultūros bruožus. Tokie filmai kino teatruose yra rodomi daug kartų per dieną, bet trumpesnį laiko tarpą.
Nekomercinis kinas klesti Europoje. Čia laisviau žiūrima į nuogumą ir seksualumo demonstravimą. Mažiau vaikomasi komercinės sėkmės, naudojamos laisvesnės meninės priemonės. Svarbiausi kino festivaliai vyksta Berlyne, Venecijoje ir Kanuose. Ryškiausi Europos kino judėjimai: Vokiečių ekspresionizmas, Italų neorealizmas, Prancūzų naujoji banga ir Dogma 95.
Beje, paskutiniais XX a dešimtmečiais JAV susikūrė Nepriklausomo kino kultūra.
Pagal finansavimo šaltinį:
• Prodiuseriai
• Įvairūs fondai
Komercinius filmus dažniausiai finansuoja prodiuseriai. Kadangi jie investuotus pinigus, nori juos ne tik atgauti, bet ir uždirbti.
Nekomercinius filmus remia įvairūs kultūros fondai, valstybė ar privatūs asmenys, kurie nesitiki atgauti filmo gamybai skirtų lėšų.
Literatūros sąrašas
(225);Article(5501);
Įvadas
Pasirinkau temą „Komercinis ir nekomercinis kinas“, kadangi tai tampa vis labiau diskutuojama tema žiniasklaidoje bei internetinių svetainių forumuose. Visų pirma man teko aiškintis žodžio nekomercinis reikšmių pritaikymą kino industrijai. Taip atradau dar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!