Bankas veikia skolindamasis pinigus viena kaina ir skolindamas juos už didesnę kainą. Istoriškai taip susiklostė, kad bankininkai daugiau dėmesio skyrė skolinimui, o ne skolinimuisi. Lėšų įsigijimas buvo traktuojamas lyg ir kaip mechaninė operacija, kai mokama už indėlius palūkanų norma yra nustatyta pagal kartelinius susitarimus arba pagal vyriausybės nustatytą aukščiausią leistinąją ribą. Ir atvirkščiai, vertindami paskolų prašymus, bankai rodė daug daugiau profesionalumo ir išradingumo.
Bet tokios padėties nebėra. Dabar indėlių palūkanų normai nėra nustatytos aukščiausios leistinosios ribos, nebėra ir kartelinių susitarimų. Be to, bankai nebėra visiškai priklausomi nuo indėlių. Jie gali „pirkti" lėšas atvirojoje rinkoje. Net nedideli bankai, pirkdami federalinius fondus iš savo miesto korespondentinio banko, skolindamiesi iš FRS arba iŠ pinigų brokerio, gali prisidėti prie šio žaidimo. Pinigų brokeriai — tai firmos, kurios suskirsto didelius indėlius į dalis po 100 000 dolerių (kad toms sumoms būtų taikomas indėlių draudimas) ir deponuoja jas tuose bankuose, kurie moka didesnes palūkanas. Vidutinio dydžio ir didieji bankai gali pirkti lėšas ir daugeliu kitų budy. Vienas iš jų — leisti vadinamuosius didelius indėlių sertifikatus, tai yra 100 000 dolerių ir didesnius indėlių sertifikatus. Tokie indėlių sertifikatai turi nacionaline rinką, ir bankas, pasiūlęs kiek didesnę palūkanų normą, šioje rinkoje gali lengvai įsigyti papildomų lėšų. Be to, bankai gali dalyvauti varžytynėse dėl lėšų nacionalinėje pinigų rinkoje, sudarydami atpirkimo sutartis. Kitas būdas — parduoti komercinius popierius banko holdingo bendrovei (tą daryti pačiam bankui neleidžiama) ir šio pardavimo įplaukas perduoti bankui.
Prieš tai pateiktame modelyje neatsižvelgta į tai, kad skirtingos rūšies indėliams yra būdingas skirtingas likvidumas.
Aktyvų paskirstymo modelyje numatyta, kad bankui reikalingų likvidžių lėšų apimtys priklauso nuo fondų kaupimo šaltinių (žr.1 pav.).
Šiuo atveju kiekvienam lėšų šaltiniui nustatoma būtinų rezervų norma, atsižvelgiant į jų apyvartumo greitį. Pavyzdžiui, indėliams iki pareikalavimo reikia kur kas didesnės būtinų rezervų normos, palyginti su terminuotaisiais ar laupomaisiais indėliais. Jų apyvartos greitis paprastai yra didesnis nei kitų rūšių...
Šį darbą sudaro 4030 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!