Šiuolaikinė komunikacija

Apibrėžimai Žinių bei kitokios informacijos perdavimui informacijos siuntėjas, panaudodamas tam tikrą informacijos perdavimo terpę turi sukontaktuoti su informacijos gavėju. Tarp gavėjo ir siuntėjo nustatomas ryšys vadinamas komunikacija. Šis žodis kilęs ir lotynų kalbos žodžio communicatio (pranešimas, ryšys, perdavimas) ir reiškia informacijos mainus. Lietuviškame kompiuterinės leksikos aiškinamajame žodyne (prieiga per internetą ) panaudoti terminai apibūdinami taip: komunikacija – žmonių ryšys, bendravimas, keitimasis informacija, paprastai naudojantis technologinėmis priemonėmis; gavėjas – elektroninį laišką ar kokią nors kitą elektroninę siuntą gaunantis adresatas. Pavyzdžiai: duomenų paketo gavėjas, elektroninio laiško gavėjas, gavėjo adresas, gavėjo atsakymas; siuntėjas – siuntą išsiunčiantis asmuo. Elektroninio laiško antraštėje įrašomas į lauką Kas. Šiuolaikinė komunikacija neįsivaizduojama be kompiuterio, todėl komunikacijos sąvoka dažnai papildoma žodžiais informacinės technologijos (sutrumpintai IT). Žodyne informacinės technologijos apibūdinamos taip: Priemonių ir būdų visuma informacijai apdoroti. Santrumpa IT. Apima įvairius metodus ir priemones (techninę ir programinę įrangą), skirtas duomenims apdoroti: rinkti, rikiuoti, laikyti, perduoti ar kitaip tvarkyti kompiuteriu. Žodis technologija kilęs iš graikų kalbos dviejų žodžių techne (menas, amatas) ir logos (sąvoka, žodis). Technologijos sąvoka dažniausiai vartojama gamyboje ir suvokiama kaip procesų, kurie reikalingi produkcijai pagaminti, visuma. Kalbant apie vartotojų komunikaciją kai naudojamos šiuolaikinės IT vartojama frazė informacinės ir komunikacinės technologijos (sutrumpintai IKT), kuri apibūdina informacijos perdavimą, panaudojant šiuolaikines kompiuterines technologijas. Lietuviškame kompiuterinės leksikos aiškinamajame žodyne ji apibūdinama taip: informacinės technologijos, papildytos ryšio priemonėmis. Santrumpa IKT. Ypatingas dėmesys skiriamas kompiuterių tinklams, šiuolaikiniams informacijos perdavimo būdams. Kitas dažniausiai naudojamas apibrėžimas: informacijos ir komunikacijos technologija (IKT) – tai priemonių ir būdų informacijai apdoroti ir perduoti visuma. Norint, kad perduodama informacija būtų suprasta teisingai siuntėjas turi teisingai perduoti pranešimo prasmę, o gavėjas ją turi teisingai suvokti. Lietuviškame kompiuterinės leksikos aiškinamajame žodyne pranešimas apibūdinamas taip: pranešimas – telekomunikacijų priemonėmis siunčiamas duomenų paketas. Tai gali būti elektroninis laiškas, žinutė, straipsnis ir pan. Verčiant iš anglų k. dažnai žodžiui „message“ galima parinkti tikslesnį atitikmenį: laiškas, žinutė. Telekomunikacijų terminas (kartai dar vartojamas analogas teleryšiai) apibūdina informacijos perdavimą per atstumą (tele graikų kalboje reiškia nutolęs). Siekiant tobulo komunikavimo būtina, kad siuntėjo informacija būtų perduodama taip, kad gavėjas ją suvoktų tiksliai taip kaip ją įsivaizdavo siuntėjas. Komunikavimo funkcijos, klasifikavimas Komunikavimo funkcijos: • kontrolė – naudojama formaliai arba neformaliai komunikuojančių objektų veiksmų, elgesio ir kitų įvykių kontrolei. Formalią kontrolės funkciją aprašo iš anksto reglamentuotos taisyklės, rekomendacijos ir kiti formalūs reikalavimai, keliami kontroliuojamiems objektams (pavyzdžiui organizacijos vidaus darbo taisyklės, mechanizmo darbo algoritmas ir pan.), kurių vykdymas yra privalomas. Neformalaus komunikavimo funkcija būdinga komunikuojančioms žmonių grupėms, (pavyzdžiui pašaipos, pastebėjimai ir kitos kasdieninio bendravimo formos) kai savo grupės asmeniui išreiškiama nuomonė ar pastebėjimas, kurių vykdymas nėra privalomas; • informavimas – naudojamas reikiamos informacijos perdavimui gavėjui, kad jis galėtų priimti tinkamą sprendimą, pasirinkti tolesnės veiklos strategiją; • motyvavimas – būdinga komunikuojančioms žmonių grupėms, kai perduodama informacija siekiama skatinti bei netiesiogiai tobulinti darbuotojo veiklą; • emocinės išraiškos – būdinga komunikuojančioms žmonių grupėms, kai taip siekiama išreikšti savo jausmus bei tenkinti savo socialinius poreikius. Klasifikavimas. Komunikacija pagal taikomus komunikavimo būdus klasifikuojama į: • materialiąją – kai proceso metu perduodami fiziniai objektai. Pavyzdžiui, vandens komunikacijos, naftotiekiai ir pan.; • informacinę – kai procesų metu perduodama informacija, kuri dar skaidoma į: ◦ kalbinę (verbalinę) – pokalbis, paskaita, teatras ir pan., ◦ spausdintinę – knygos, žurnalai, laikraščiai ir kita spausdinta medžiaga, ◦ garsinę – radijas, garso įrašai, telefonas ir pan., ◦ vaizdinę – televizija, kinas, videofilmai ir pan., ◦ kompiuterinę – kompiuterinės informacijos laikmenos (diskai, atminties kortelės ir pan.) bei kompiuterių tinklai. Komunikavimo procesas bei komunikavimo kryptys. 1 paveikslas. Komunikavimo schema Komunikavimo procesas pavaizduotas 1 paveiksle. Šį procesą sudaro: 1. Informacijos siuntėjas (informacijos šaltinis) – tai objektas perduodantis informaciją; 2. Pranešimas – tai duomenų paketas vadinamas pranešimu; 3. Duomenų kodavimas – tai gautų pranešimų kodavimas, siekiant išsaugoti informacijos konfidencialumą bei parengti ją perduoti pasirinktu duomenų perdavimo kanalu (terpe); 4. Duomenų perdavimo kanalas (terpė) – tai užkoduotus duomenų paketus perduodanti terpė, pavyzdžiui radijo bangos, telefono linija, kompiuterių tinklas ir pan.; 5. Duomenų dekodavimas – tai gautų pranešimų iškodavimas, panaudojant tą patį algoritmą kaip ir juos koduojant, kitaip perduodama informacija gali būti iškraipoma ir gali pakisti pranešimo prasmė; 6. Informacijos gavėjas – tai siunčiamos informacijos adresatas; 7. Grįžtamasis ryšys – naudojamas tam, kad patikrinti ar persiųsta informacijos porcija pasiekė gavėją bei jis ją teisingai suprato, priešingu atveju klaidingai suprastos informacijos dalis yra pakartojama. Komunikavimo kryptis Komunikavimo kryptis apibūdina perduodamos informacijos gavėjų hierarchiją bei pavaldumą ir būdinga tarpusavyje bendraujančiomis žmonių grupėms. Išskiriamos dvi kryptys: • horizontalioji – kai tarpusavyje komunikuoja to paties rango partneriai, pavyzdžiui organizacijoje vieno padalinio darbuotojai, tačiau tokia komunikavimo kryptis turi ir savo trūkumų, kai organizacijos nariai, nesilaikydami tam tikrų formalių reikalavimų siekia apeiti savo vadovus ir pan.; • vertikalioji – kai pagal nustatytas taisykles tarpusavyje bendrauja skirtingų rangų partneriai. Išskiriamos dvi kryptys: aukštyn, kai atitinkamų padalinių vadovams teikiama grįžtamoji informacija apie užduočių vykdymą, bei žemyn, kai skiriamos užduotys, instrukcijos užduočių atlikimui. Dar gali būti naudojamas tarpasmeninis komunikavimas, kai tam tikros grupės nariai perduoda informacija vienas kitam. Čia išskiriamos trys tokio komunikavimo metodai: • žodžiu – kai informacija perduodama panaudojant betarpiško pokalbio metu vienas su vienu, vienas su grupe bei kitais įmanomais būdais kaip paskalos, gandai. Šio metodo privalumas greitas grįžtamasis ryšys, trūkumas – pranešimo iškraipymas, kai jis taip perduodamas daugeliui grupės narių; • raštu – tai raštai, elektroniniai pranešimai, leidiniai, skelbimai ir pan. Šio metodo privalumas – logiškas gerai apgalvotas pranešimas, trūkumai – imlus laikui bei lėtas arba neįmanomas grįžtamasis ryšys; • nežodinis (kinezija) – kai informacija perduodama kūno judesiais, šis metodas dažniausiai papildo kitus taikomus metodus ir sustiprina perduodamos informacijos prasmę, pagrindinis trūkumas – klaidingas signalų suvokimas. Komunikavimas panaudojant kompiuterius Kompiuteriai komunikavimą praplėtė ir papildė naujomis technologijomis. Populiariausios šiuolaikinio komunikavimo priemonės: elektroninis paštas, pokalbiai, keitimasis duomenimis, video-konferencijos. Šios paslaugos realizuojamos naudojant internetą, intranetą (saugus vietinis kompiuterių tinklas grįstas interneto technologijomis ir turinti labai ribotą prieigą prie interneto resursų) bei ekstranetą (saugus vietinis kompiuterių tinklas grįstas interneto technologijomis ir turintis ribotą prieigą prie interneto resursų). Intranetas – tai privatus, organizaciją apimantis kompiuterių tinklai, veikiantis panašiai kai internetas, tačiau komunikuoti tarpusavyje gali tik toje organizacijoje dirbantys žmonės. Ekstraneto ryšiai kuriami siekiant įmones sujungti saugiais ryšiais su tiekėjais, partneriais ir pan. Elektroninis paštas . Tai populiariausia komunikavimo priemonė internete, kuria praktiškai naudojasi visos organizacijos ir didžioji dauguma gyventojų. Privalumai: • pašto pranešimus galima greitai parašyti, redaguoti ir išsaugoti; • pranešimus galima išsiųsti vienam arba keletui vartotojų bei jų grupių; • pranešimo gavėjas jį gali perskaityti patogiu sau laiku; • labai maža tokių pranešimų persiuntimo kaina. Trūkumai: • informacijos perteklius, kai per dieną darbuotojai gauna šimtą ir daugiau elektro­ninių laiškų; • sudėtinga atsirinkti svarbią informaciją priimant tokį informacijos srautą; • didėjantys reklamos laiškai ( spam ) bei plintantys virusai; • elektroniniai laiškai neperteikia pranešimo emocinio turinio (balso tonas, mimika ir pan.), todėl dažniau­siai būna šalti ir beasmeniai. Pokalbiai . Tai dviejų tipų komunikavimo priemonės: realaus laiko (chat) kai bendraujama iš anksto suderinus laiką bei bendravimas laisvai pasirinktu laiku, kai prisijungimo laikas nėra derinamas (forum). Privalumai: • operatyvus informacijos perdavimas; • galimybė kabėtis grupėmis, poromis ir vienas kitam netrukdyti; • labai maža tokių pranešimų persiuntimo kaina. Trūkumai: • naudojant realaus laiko bendravimo priemonę būtina iš anksto informacijos siuntėjams ir gavėjams suderinti laiką; • ribotos emocinio turinio perteikimo priemonės; • virusai. Keitimasis duomenimis . Tai didelės apimties duomenų perdavimo galimybė. Populiariausia priemonė yra FTP (File Trasnfer Protocol) – servisas leidžiantis keistis duomenimis, garso bei vaizdo informacija, kuri dažniausiai saugoma suspaustame formate. Tokią sistemą sudaro du komponentai: serveris – saugantis ir teikiantis duomenis vartotojams, klientas – vartotojas prisijungęs prie serverio su specialia duomenų persiuntimo programa arba interneto naršykle. FTP kliento dalį gali sudaryti tekstinė arba grafinė sąsaja. FTP serveriai dažniausiai naudojami anoniminių vartotojų, tačiau gali būti panaudota ir autorizuota prieiga. Deja, tokie serveriai neužtikrina pakankamo saugumo, nes dauguma komandų perduodamos atviru tekstu, t. y. nėra koduojamos. Keičiantis svarbia informacija rekomenduojama ją koduoti. Šiuolaikiniuose tinklalapiuose informacijos mainams dažnai naudojamos papildomos priemonės: atsiliepimai – čia lankytojų prašoma parašyti savo nuomonę apie aplankytą puslapį, perskaitytą informaciją ir pan.; • svečių knygos – čia lankytojai palieka savo įrašus apie aplankytą puslapį, jo kūrėjus; • skelbimų lentos – ši priemonė naudojama svarbiai informacijai skelbti elektroninėje lentoje; • apklausos – dažniausiai tai būna elektroninės anketos, kuriomis siekiam išsiaiškinti lankytojų požiūrį į tam tikrus procesus, reiškinius ir pan.; • dažniausiai užduodami klausimai (DUK) – tai lankytojų klausimai ir specialistų atsakymai apie tinklalapyje analizuojamą informaciją. Video-konferencijos . Tai komunikavimo priemonė, kuri realiu laiku užtikrina duomenų (skaidrės ir pan.), garso (kalba, įrašai ir pan.) ir vaizdo perdavimą. Naudojant ją galima organizuoti darbuotojų posėdžius, įtraukiant į juos ir nutolusius padalinius. Posėdžio dalyviai tiesiogiai girdėdami ir matydami vienas kitą gali efektyviai tarpusavyje bendrauti. Tokių posėdžių organizavimui nebereikalinga brangi įranga bei specializuoti kompiuteriai. Galima pasinaudoti dažniausiai nemokamomis specializuotų interneto serverių galimybėmis (skype ir pan.). Efektyvaus komunikavimo kliūtys Deja, efektyviam komunikavimui yra daug žmogiškųjų bei technologinių kliūčių, kurios jį lėtina, iškraipo informaciją. Aptarsime keletą iš jų. Informacijos filtravimas. Technologiniu požiūriu tai perduodamos informacijos automatinis tikrinimas, siekiant išvengti bereikalingų duomenų srautų. Tikrinimas vykdomas panaudojant tokio tipo informacijos charakteringus požymius. Dėl šių filtrų panaudojimo sulėtėja pranešimų perdavimas. Žmogiškasis faktorius reiškia, jog siuntėjas sąmoningai manipuliuoja informacija, kad gavėjas palankiau ją priimtų (pavaldinys rašydamas laišką savo viršininkui parenka tokį tekstą, kurį pastarasis norėtų girdėti ir pan.). Šiuo atveju vykdomas sąmoningas informacijos iškraipymas, siekiant tam tikrų asmeninių tikslų. Selektyvus suvokimas. Perduodamą pranešimą gavėjas komunikavimo metu suvokia priklausomai nuo jo poreikių, patirties, interesų, išsilavinimo ir kitų asmeninių savybių. Pavyzdžiui, darbdavys vyruose, atsižvelgdamas į savo patirtį visada gali matyti tam tikras jo besąlygiškai suformuotas savybes, nors realūs kandidatai jų gali ir neturėti. Šiuo atveju gavėjo interpretuojama informacija suvokiama kaip tikrovė. Informacijos perteklius. Žmogus turi ribotas galimybes duomenų apdorojimui ir kai jų kiekis viršija šias galimybes atsiranda informacijos perteklius. Tada gauta informaciją atmetama arba praleidžiama, neįvertinus jos svarbos ir taip gali būti prarasti vertingi duomenys, arba jos tvarkymas atidedamas vėlesniam laikui, o po to ji visiškai pamirštama. Lyčių stiliai. Remiantis moksliniais tyrimais įrodyta, kad moterys ir vyrai komunikavimą žodžiu naudoja dėl skirtingų priežasčių. Vadinasi skirtingų lyčių atstovų komunikavimas turi didesnę galimybę neteisingai suvokti perduodamą informaciją. Emocijos. Komunikavimo efektyvumas priklauso ir nuo siuntėjo nei gavėjo emocinės būklės, t. y. susijaudinęs siuntėjas gali neteisingai pateikti informaciją ir atvirkščiai gavėjas gali ją neteisingai interpretuoti. Todėl stiprios emocijos mažina komunikavimo efektyvumą. Kalbos stilius. Tam didžiausią įtaką turi amžius, išsilavinimas bei kultūrinė aplinka. Šiuo atveju siuntėjas bei gavėjas savo vartojamai kalbai ir apibrėžimams gali suteikti skirtingą prasmę, todėl gali būti sunkiau suvokti perduodamos informacijos prasmę. URL standartas Informacijos mainų internete schema Pirmojoje schemoje pavaizduoti informacijos mainai tarp vartotojų internete. Kiekvienas kliento kompiuteris per vietinį kompiuterių tinklą yra prijungtas prie interneto, kuris yra pagrindinė vartotojų komunikavimo priemonė. Internetas – tai pasaulinis (tarptautinis) kom­piu­terių tinklas. Organizacijose realizuoti vietiniai kompiuterių tinklai (angl. LAN Local Area Network), apimantys nuo kelerių iki keleto tūkstančių kompiuterių. Dažniausiai vie­nas iš tų kom­piuterių atlieka paslaugų kompiuterio (angl. server) fun­k­­ci­jas, t. y. pagal nustatytas tinklo naudojimo taisykles teikia kitiems tinklo vartotojams paslaugas. Šis kompiuteris kabeliais (te­lefono linija, optinis arba varinis kabelis) arba bevieliu ryšiu jungiamas su kitų tinklų paslaugų kompiuteriais taip sudarydamas municipalinius tinklus (angl. MAN Municipality Area Network), kurie įsilieja į pasaulinius – plačiuosius kompiuterių tinklus (angl. WAN Wide Area Network), o internetas yra plačiausiai naudojamas kompiuterių tinklas. Daugelis interneto paslaugų realizuotos kliento – paslaugų kompiuterio principu, t. y. klientas, naudodamasis įdiegta programine įranga jungiasi prie paslaugų kompiuterio teikiančio informacines paslaugas. Vartotojo siunčiami duomenys paverčiami dvejetainiais skaičiais, panaudojant įvairius kodavimo standartus: ASCII – tai kodavimo standartas naudojantis vienam simboliui koduoti vieną baitą ir galima užkoduoti tik 256 skirtingus simbolius, todėl kai kuriose kalbose šio kodavimo naudojimas yra komplikuotas; Unicode – tai dviejų baitų ilgio kodas kurį naudojant galima užkoduoti 65 536 skirtingus simbolius, kurio užtenka daugelio internete naudojamų kalbų simbolių kodavimui. Informacijos mainų internete schema Antrojoje schemoje pavaizduota interneto serverio ir vieno kliento darbo vietos komunikavimo schema. Komunikuojant keletui vartotojų per tą patį serverį jis vis tiek išlieka kaip pagrindinis vartotojų komunikacijos užtikrinimo komponentas. Schemoje pavaizduoti vartotojo bei serverio protokolų interpretatoriai valdo informacijos perdavimo procesą tarp prisijungusių vartotojų. Valdantysis ryšys naudojamas ryšio kokybės kontrolei, o informacinis ryšys – duomenų (pranešimų) perdavimui. Į internetą įjungtas kompiuteris atpažįstamas pagal uni­ka­lų skaitmeninį adresą – IP (angl. Internet Protocol), kurį atitinka tam tikras simbolinis vardas. Pavyzdžiui, www.su.lt verčiamas skaičiumi 193.219.168.10. Atpažinimo procese dalyvauja hierarchinė sričių (domenų) vardų sistema DNS (angl. Domain Name System), verčianti skaitinį adresą į simbolinį ir atvirkščiai. Simbolinis vardas sudarytas iš dalių, kurios atskiriamos taškais ir, atsižvelgiant į jų hierarchiją skaitomos iš dešinės į kairę: kompiuteris.organizacija.identifikatorius. • Identifikatorius – dažniausiai šalies simbolinis vardas (lt – Lietuva, uk – Didžioji Britanija ir t. t.) arba specialus sutrumpinimas nurodantis vardo paskirtį (com – komercinis, edu – švietimo ir t. t.); • Organizacijos santrumpa – tai trumpas organizacijos, kuriai priklauso šis adresas pavadinimas; • kompiuteris – tai kompiuterio, kuriame yra teikiamas servisas vardas. Siekiant supaprastinti komunikavimą dauguma jo procesų yra standartizuojami, nurodant tam tikrus bendrus reikalavimus, keliamus šiam procesui. Norint prisijungti prie bet kokio interneto serverio būtina pagal apibrėžtas taisykles suformuoti jo adresą. Tam naudojamas URL (Uniform Resource Locator) – unifikuotas resursų nurodymo būdas, kuris perduoda standartizuotą objekto arba serviso adresą į internetą. Objekto prieigos tvarką nusako penki baziniai adreso komponentai: • protokolas arba priedas; • mazgo pavadinimas; • TCP/IP kanalas (nebūtinas, jei naudojamas standartinis); • katalogas (nebūtinas, jei tinka kūrėjo nurodytasis); • failo vardas (paprastai turintis „.htm“ arba „.html“ priesagą. 1 lentelėje pateikti Web tarnybos naudojami protokolai. 1 lentelė URL protokolai Perdavimo tipo žymėjimas Paaiškinimas http Failų prieigos protokolas https Apsaugotas failų prieigos protokolas ftp Failų perdavimo protokolas mailto Elektroninio pranešimo siuntimas nurodytu adresu News Naujienų grupių USENET prieiga nntp Naujienų grupių USENET prieiga naudojant NNTP serverį telnet Registravimasis nuotoliniame kompiuteryje Ldap Prieiga prie katalogų tarnybos LDAP File Prieiga prie vietinio kompiuterio failų sistemos Gopher Protokolas Gopher wais Indeksuotų duomenų bazių serveris WAIS prospero Katalogų tarnyba Prospero Directory Service Bendruoju atveju URL adresą galima aprašyti taip: perdavimo tipas://vartotojas:slaptažodis@mazgas:jungtis/kelias#dalis arba perdavimo tipas://vartotojas:slaptažodis@mazgas:jungtis/kelias?užklausa Perdavimo tipas – tai serverio, į kurį talpinama informacija, tipas (žr. 1 pav.). Vartotojas - vartotojo vardas, naudojamas kreipiantis į serverius, reikalaujančius identifikacijos. Dažniausiai naršyklė šią adreso dalį prideda automatiškai. Pavyzdžiui, dėl FTP anonymous ir pan. Slaptažodis – tai vartotojo identifikavimas serveryje, dažniausiai jį automatiškai nurodo naršyklė. Mazgas – tai tinklo serverio IP adresas, kuris gali būti nurodomas tekstine arba skaitmenine forma. Jungtis – tai kanalas (host), naudojamas prisijungimui. Jei naudojamas standartinis kanalas, tai nurodyti nebūtina, nes naršyklė kanalo numerį įterpia automatiškai į formuojamą užklausą. Kelias – tai informacijos šaltinio serveryje adresas, kur gali būti nurodytas ir failo vardas. Dalis – tai hipertekstiniame faile saugomos informacijos nurodyta dokumento vieta. Užklausa – tai vartotojo naršyklės lange suformuotas parametrų rinkinys, kuris perduodamas į serverį naujam puslapiui formuoti pagal gautą informaciją. Nurodant adresą, dažnai užrašomas tik kelias: http://www.tinklai.lt/paskaita/. Jei adresas baigiasi simboliu “/”, tai serveris kataloge paskaita ieško failo vardu index.html arba default.html, arba kažko panašaus, nurodyto šio serverio konfigūracijoje. Jei failo tokiu vardu nerasta, tai serveris nustato, ar galima vartotojui rodyti katalogo turinį ir, jei galima, perduoda klientui katalogo failų sąrašą. Jei netenkinama nei viena, nei kita sąlyga, tai klientui perduodamas pranešimas apie klaidą. Jei Web serveriui panaudojamas keletas skirtingų IP adresų ir kiekvienas įregistruojamas skirtingu vardu, tai vartotojui gali atrodyti, kad tokie tinklalapiai yra visiškai nepriklausomi, nors jie išdėstyti viename kompiuteryje. Tokiu būdu galima keletą skirtingų tinklalapių sudėti į vieną Web serverį. Jei tuo pačiu IP adresu DNS serveryje įregistruojama keletas skirtingų vardų, tai taip pat viename serveryje galima gauti keletą skirtingų tinklalapių. Šiuo atveju serveris, gavęs užklausą, patikrina ne tik IP adresą, bet ir tekstinį mazgo pavadinimą, kuris išsaugomas pakete, ir pagal jį nukreipia vartotojo užklausą atitinkamam tinklalapiui. Dinaminiams tinklalapiams kurti naudojami CGI scenarijai – tai Perl arba C kalbomis parašytos programos, kurios organizuoja nuotolinio serverio ir vartotojo interaktyvią sąveiką. CGI scenarijai leidžia bet kuriam vartotojui HTTP serveryje vykdyti programą, todėl tinklo administratorius jiems turi taikyti tokius pat saugumo reikalavimus kaip ir kitoms tinklo programoms. Elektroninis paštas Elektroninis paštas ( angl. email ) – tai elektroninis pranešimų perdavimas. Šiuo metu tai populiariausia ryšio priemonė internete. Jo veikimas labai panašus į įprastinio: • kiekvienas siuntėjas bei gavėjas turi savo adresą; • laiške naudojama antraštė; • jei siuntėjas neteisingai nurodė gavėjo ad­re­są, laiškas grįžta atgal pas siun­tė­ją. Lyginant su įprastuoju elektroninis paštas yra spartus, pigus, yra grįžtamasis ryšys. Elektroninio pašto veikimo schema Laiško persiuntimui yra naudojamos dviejų tipų tarnybinės stotys (angl. server): 1. išsiunčiančios ir saugančio laiškus, kurios naudoja SMTP (angl. Simple Mail Transport Protocol) protokolą; 2. perduodančios laiškus – POP (angl. Post Office Protocol) arba IMAP (angl. Internet Message Access Protocol). Pašto adresai formuojami pagal tam tikras taisykles, kuriose identifikuojamas vartotojas ir pašto serveris. Elektroninio pašto adreso formavimas Elektroninį laišką galime išsiųsti panaudojant: • interneto naršyklę; • elektroninio pašto kliento specialią taikomąją programą (Outlook Express, Eudora, Pegasus mail ir kt.). FTP servisas FTP (File Transfer Protocol) yra naudojamas failams persiųsti internetu. Protokolas sujungimą palaiko, naudojant komandinį ir duomenų perdavimo režimus. Kadangi failai siunčiami dideliais greičiais, tai siekiant sumažinti sistemos apkrovimą ribojamas vienu metu FTP servisą naudojančių vartotojų skaičius. FTP naudoja ASCII tekstines komandas realizuojant vartotojo ir serverio sąsają. Dažniausiai FTP serveriai naudojami anoniminių vartotojų (prisijungimo vardas ir slaptažodis anonymous arba quest), tačiau gali būti naudojama ir autorizuota prieiga. Deja, šių serverių saugumas nėra didelis, nes dauguma komandų perduodamos atviru tekstu, t. y. nėra koduojamos. FTP kliento dalį gali sudaryti tekstinė arba grafinė sąsaja. Kaip grafinė sąsaja gali būti naudojama ir naršyklė, tada renkamas adresas nurodant ir jungimosi protokolą. Pavyzdžiui, ftp://ftp.omnitel.net. Kai prisijungimas autorizuotas tada pasirodo langas siūlantis įvesti prisijungimo duomenis, jei to nėra tada reikia bet kurioje naršyklės lango vietoje spragtelėti dešinį pelės klavišą ir pasirinkti Login As..., po to įvedama prisijungimo informacija. Prisijungimas prie FTP serverio, naudojant Internet Explorer Tekstinę kliento dalį turi bet kuri operacinė sistema. Pavyzdžiui, norint ją iškviesti iš Windows aplinkos reikia atlikti šiuos veiksmus Start => Run, po to įrašome cmd ir OK. Kai pasirodo juodas langas jame renkame komanda FTP ir

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!